Kitą dieną Rusijos spaudoje pasirodė pranešimų, jog pačiu aukščiausiu valstybės lygiu imamasi stabdyti žemės ūkio produktų importą iš gretimų valstybių, šalies viduje didinant superkamų žaliavų kainas. Į kai kurias ES šalis siunčiamos maisto ir veterinarijos ekspertų komisijos. Jų tikslas – patikrinti, ar maisto produktai bei žaliava jiems pagaminti atitinka Rusijos Federacijos nustatytus kokybės standartus, kitaip sakant, ar ES sūriai nekenkia RF nacionaliniam saugumui.
Rugpjūčio 27 d. Žemės ūkio ministerijoje posėdžiavusi Pieno taryba dvasininko į savo posėdį dar nekvietė, tačiau klausimas – būti ar nebūti – ne vieną tarybos narį skatino pagalvoti ir apie laikinąjį, ir apie amžinąjį gyvenimus.
ŽŪM vykusiame Pieno tarybos posėdyje apie revizorius iš Maskvos, matyt, jau buvo žinoma, nes svarstant klausimą apie tetraciklino grupės antibiotikų likučius eksportuojamuose pieno produktuose (ir žaliavoje) žurnalistai buvo išprašyti iš salės. Pasigirdo nuomonių, jog pribrendo laikas uždaryti vieną šalies pieno perdirbimo įmonę, o pieno gamintojams pasiūlyti iki minimumo sumažinti savo melžiamų karvių bandas. O kažin kiek tetraciklino leidžiama išgerti drauge su pienu mūsų vartotojui, patylėta.
Pagrindinį pranešimą, savotišką Evangeliją, perskaitė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Jis argumentuotai ir išsamiai apibūdino situaciją pasaulio ir Lietuvos pieno rinkose. Ji nėra palanki nei gamintojams, nei pieno perdirbėjams, tačiau racionalios partnerystės šioje srityje pasiekta nebuvo ir vargiai ar bus: žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje sumažėjo ir pasiekė 2004 m. gegužės mėn. lygį, tačiau perdirbimo įmonės 2009 m. pirmąjį pusmetį dirbo pelningai, sūrių ir išrūgų miltelių eksportas išaugo 10-20 proc., du trečdaliai produkcijos parduota ES šalims, 37 proc. – Rusijai.
Nors žemdirbiai nuolat girdi pieno perdirbimo įmonių vadovus skundžiantis, jog jų produkcija atpigusi, o parduoti ją ne tik užsienio, bet ir vidaus rinkose sekasi sunkiai, A. Gapšio pateiktais duomenimis tai neatitinka tikrovės.
LAEI duomenimis, praėjusiais metais sausio-kovo mėn. daugelis Lietuvos pieno perdirbimo įmonių Vilniaus vertybinių popierių biržoje deklaravo dirbančios nuostolingai, šiemet – jau matyti pelnas. Perdirbimo įmonėms atstovaujantieji Pieno tarybos nariai rekomendavo pasidomėti, kokius pelnus gauna pieno gamintojai, ypač žemės ūkio bendrovės ir stambūs ūkiai.
Pieno gamintojams atstovaujantys Pieno tarybos nariai Vytautas Lekešys, Jonas Vilionis ir Alvydas Miliūnas (įgaliotas Broniaus Markausko) siūlė ŽŪM vadovybei pasidomėti, kodėl atskiros įmonės už superkamą pieno žaliavą moka labai mažas kainas, tačiau parduotuvėse nėra pieno produktų, kurių kainos būtų gerokai mažesnės. Žemdirbių atstovų nuomone, laikas atitinkamai reaguoti į „nuostolingą pieno produktų eksportą“ – skersti karves ir reikalauti už jas išmokų. „Kuo daugiau gamini pieno, tuo didesnės skolos ūkininkui, o šalies pieno sektoriui blogiau“, - sakė A. Miliūnas.
V. Lekešys siūlė skatinti pieno gamintojus savo ūkiuose įsirengti šaldytuvus ir, suderinus klausimą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pieną parduoti kas antrą dieną. Tokiu būdu sumažėtų žaliavos transportavimo kaštai, būtų galima padidinti pieno supirkimo kainą. Panaši praktika taikoma daugelyje ES šalių senbuvių.
Žemdirbių atstovų balso neišgirdę pieno perdirbimo įmonių vadovai – Pieno tarybos nariai – siūlė dar mažinti pieno supirkimo kainas, tam pritaikant naują pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius rodiklius metodiką. Esą vertingesnis yra daugiau baltymų, mažiau riebalų turintis pienas. Tačiau žemdirbių atstovai teigė, jog parduotuvėse brangesni daugiau riebalų turintys produktai, pavyzdžiui, varškė.
VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis pastebėjo, jog pakeitus bazinius pieno sudėties rodiklius supirkimo kaina nepasikeis, todėl ir sistemos keisti neverta.
Pieno taryba lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudaroma iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų (Vyriausybės kanceliarijos, Žemės ūkio ministerijos ir jos reguliavimo srities įmonių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto) atstovų. Tarybą sudaro 15 narių: Arvydas Basiulis (Ministro Pirmininko patarėjas), pieno perdirbimo įmonių atstovai Mindaugas Čėjauskas, Evaldas Dikmonas, Aldona Kvedarienė, Linas Sasnauskas, Irma Pilipienė, pieno gamintojų atstovai Bronius Markauskas, Jonas Vilionis, Andriejus Stančikas, Ovidijus Drūlia, Vytautas Lekešys, ŽŪM ir kitų valstybės įstaigų atstovai Rimantas Krasuckis, Egidijus Simonis, Saulius Savickis, Albertas Gapšys. Naujuoju pirmininku išrinktas AB „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas, kuris pakeitė iki šiol pirmininkavusį V. Grušauską. Pieno tarybos pirmininkas rotacijos principu (iš pieno gamintojų, perdirbėjų, valstybės atstovų) renkamas vieneriems metams.
Pieno tarybos posėdyje priimami tik rekomenduojamieji sprendimai. Šįkart irgi tik pasikeista nuomonėmis, jaučiant, jog ne viskas tariamųjų partnerių (pieno gamintojų ir perdirbėjų) valioje. Šių metų liepos 31 d. duomenimis, šalyje veikė 39961 pieną parduodantis ūkis: 29295 ūkiai, kuriuose laikoma iki penkių karvių, 8306 – po 6-9 karves, 2149 – po 21-100 karvių ir 211, kuriuose daugiau nei 101 piendavė.
Vis garsėjančiu pieno gamintojų teigimu, pasibaigus ganiavos sezonui, prasidės galvijų aukojimas ne pieno, o mėsos ūkiui. Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas savo šalies žemės ūkį pavadino lokomotyvu, traukiančiu į ateitį. Pasak naujojo Pieno tarybos pirmininko L. Sasnausko, du trečdaliai Lietuvos pieno atitenka eksporto rinkoms. Prie kokio lokomotyvo kabinsime savo pieno vagonėlį, jeigu svečios šalies ekspertai palieps uždaryti dalį mūsų pieninių. Karvės vis dar mūkia ganyklose, šaukia ateiti ūkininką su kibiru, ne su dalgiu...