Pasak Lietuvos „Carito“, Raudonojo Kryžiaus draugijos ir
„Maisto banko“ atstovų, anksčiau pagalbos kreipdavosi žemiau skurdo
ribos gyvenantys ir asocialūs asmenys, o pastaruoju metu paramos
ateina daugiausia viduriniojo sluoksnio atstovai. Maisto davinys
priklauso tiems žmonėms, kurių pajamos neviršija 525 litų per
mėnesį.
Pasak Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinės sekretorės
Gražinos Jevgrafovienės, 2005 metais jų organizacija pagal maisto
teikimo programą trylikoje miestų aptarnavo 35 tūkst. žmonių, o šių
metų liepos mėnesį parama suteikta 80 tūkst. gyventojų. Rugsėjį
numatyta skirti maisto paketus 92 tūkst. žmonių.
„Prognozuojame, kad metų pabaigoje šis skaičius pasieks 100
tūkst.“, - teigia ji.
Prašančiųjų paramos skaičiaus augimą pastebi ir Lietuvos
„Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas. Šių metų
vasarį organizacija suteikė pagalbą 181 tūkst. gyventojų, o rugsėjį
„Caritas“ pagalbą teiks jau 297 tūkst. žmonių.
Dalijančio paramą Vilniuje ir Panevėžyje „Maisto banko“
direktorė Deimantė Žebrauskaitė sako, kad norinčių gauti maisto
paramą daugėja, tačiau pastebima ir naujų, teigiamų tendencijų.
„Džiugu, kad nepaisant sunkmečio atsiranda vis daugiau įmonių
ir gamintojų, norinčių teikti labdarą. Pavyzdžiui, vienas prekybos
tinklas per dieną galėtų suteikti paramos už 40 tūkst. litų, per
savaitę - už 200 tūkst. litų, o per metus - už 10 mln. litų. Bet
labdarai surinkti ir išdalyti tiesiog neturime tiek žmonių, nes ir
šiam darbui reikėtų papildomų lėšų. Dėl to gyventojams kyla
nepatogumų ir susidaro laukiančiųjų paramos eilės“, - teigia ji.
Susitikime su didžiausių šalies labdaros organizacijų atstovais
dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas
akcentavo, kad sunkmečiu privaloma rūpintis silpniausiais -
sunkiausiai gyvenančiais mūsų žmonėmis. Anot ministro, bus siekiama
glaudesnio ryšio su savanorystės pagrindais dirbančiomis
organizacijomis.
Ministras pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri ieškotų kelių,
kaip tobulinti socialinės paramos teikimą gyventojams.