Pramoninių kanapių auginimo šalininkai mini ne vieną šios kultūros privalumą – tai ir auginimo paprastumas, ir derlingumas, ir plačios pritaikymo galimybės. Tačiau kanapių auginimo priešininkai pateikia ne mažiau svarius savo argumentus, kad po legalizuotų kanapių priedanga suklestės narkobiznis, dar daugiau jaunų žmonių įtrauksiantis į priklausomybės liūną. Be to, pramoninių kanapių auginimo administravimas bei kontrolė pareikalaus ir didelių biudžeto kaštų.
Netrukus prasidėsiančios Seimo rudens sesijos darbotvarkėje jau numatyta svarstyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisas, kurias priėmus mūsų šalyje būtų leidžiama auginti ir perdirbti pluoštinių veislių kanapes, atitinkančias ES tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus. Tad „Ūkininko patarėjas“ šį šeštadienį klausia: „Naudą ar žalą atneš Lietuvai pramoninių kanapių legalizavimas?“
Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos koordinatorius Saulius KOKANAUSKAS: „Aktyviai pasisakome už visų natūralių pluoštų – pluoštinių ir aliejinių linų, pluoštinių kanapių ir dilgėlių auginimą, perdirbimą ir galutinių produktų gamybą Lietuvoje. Šiuo metu visoje Europoje energingai diskutuojama apie pluoštines kanapes kaip alternatyvą linams. Taigi jei norime užsitikrinti pozicijas natūralių pluoštų auginime ir perdirbime, ekologiškų produktų gamyboje, turime nedelsdami išnaudoti susidariusią palankią situaciją. Į Europos pramoninių kanapių augintojų asociaciją jau įstojo mūsų kaimynės Latvija ir Estija.
Pluoštinių kanapių nauda abejonių nekelia. Visų pirma tai dalis energetinės nepriklausomybės. Vidutiniškai iš 1 ha ploto gaunama 8 t sausos masės šiaudelių. Perdirbus pluoštines kanapes gaunama 3 t pluošto ir 5 t spalių. Iš pastarųjų gali būti gaminami briketai – biokuras, energetinėmis savybėmis praktiškai nenusileidžiantis akmens angliai. Natūralus kanapių pluoštas reikalingas automobilių, popieriaus pramonei, celiuliozės gamybai. Turime gamybinių pajėgumų, kuriuos atnaujinus, iš kanapių pluošto būtų galima gaminti galutinį produktą – šiltinimo medžiagą.
Dar vienas pluoštinių kanapių privalumas - po jų auginimo laukas lieka visiškai švarus nenaudojant herbicidų. Juk ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra 600-700 tūkst. ha dirvonuojančių plotų. Iki 2,5 m aukščio išaugančios pluoštinės kanapės užgožia bet kokius augalus, taip pat – ir įsėtas narkotines kanapes, kurios yra žemaūgės ir šilumamėgės. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog apdulkintos pluoštinių kanapių žiedadulkėmis narkotinės kanapių rūšys tampa neutralios.
Be abejo, turi būti sukurta skaidri sistema ir aiškiai nustatyta, kas ir kokio dydžio plotuose gali auginti pramonines kanapes. Siūlome, kad šia veikla galėtų užsiimti tik ūkininkai, įregistravę ūkį. Minimalus pasėlių plotas galėtų būti 1 ha. Auginti kanapes neturi būti leista atsitiktiniams asmenims. Pramoninių kanapių plotai turėtų būti deklaruojami kaip bet kurie kiti pasėliai.“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas MATULAS: „Esant dabartinėms visuomenės moralinėms nuostatoms, kanapių auginimo legalizavimas padarytų tik žalos. Tikrai atsiras žmonių, kurie leidimą auginti pramonines kanapes išnaudos visiškai kitais tikslais, nes išoriškai atskirti narkotinių ir pluoštinių kanapių neįmanoma. Kas sukontroliuos, ar tarp kelių hektarų „gerųjų“ neįsėtas ir vienas aras „blogųjų“? Teoriškai tai kontroliuoti įmanoma, bet praktiškai, žinant kai kurių mūsų piliečių apsukrumą, vargu. Nerimą kelia ir tai, jog už pramoninių kanapių auginimo legalizavimą itin aktyviai pasisako pramogų verslo atstovai, neturintys jokio ryšio su žemės ūkiu. Suprasčiau, jei tai darytų patys ūkininkai.
Sutinku, kad žemės ūkiui ir pramonei pluoštinės kanapės gali būti naudingos, bet ar ne tikslingiau būtų galvoti apie tai, kaip subsidijuoti ir skatinti linų auginimą?
Pirmiausia turime moraliai subręsti, sukurti veiksmingą kontrolės sistemą, įsigyti gerą įrangą ir tik tuomet legalizuoti kanapių auginimą. Bet leidus jas auginti dabar, manau, nukentėtų ir pačių ūkininkų vaikai. Juk matome, kas vyksta: kanapes bandoma ir įvairiais būdais įvežti, ir auginti. O jei šiai veiklai dar ir atrišime rankas, praradimų bus daug daugiau. Beje, ūkininkai, su kuriais kalbuosi, tai irgi supranta.
Kai kurios Europos valstybės nuėjo kanapių auginimo legalizavimo keliu ir dabar dėl to jau gailisi. O įvertindamas lietuvių savybę siekti asmeninės naudos nepaisant visuomenės intereso, prognozuoju, jog pas mus bus kur kas blogiau. Tik pagerėjus ekonominei situacijai galbūt ir galėsime galvoti apie kanapių auginimo legalizavimą.“
Šakių rajono ūkininkas Algimantas BUBLAITIS: „Policijos paliepimu ką tik užariau 35 ha daržinių, nenarkotinių aguonų plotą, patirdamas 70 tūkst. Lt nuostolį. Bet iki šiol negaunu nei oficialių laboratorinių tyrimų išvadų, nei leidimo savarankiškai savų aguonų pavyzdžius išvežti tirti į užsienį. Žodžiu, valdžios institucijos tyli ir net baudos kol kas neskiria, nes jaučiasi „prisidirbusios“. Mes oficialiai įsigijome sertifikuotas sėklas iš firmos, kuri į Lietuvą daržines aguonas įveža tonomis. Vadinasi, šią firmą irgi reikia patraukti atsakomybėn? Priešingu atveju kaip iš nenarkotinių grūdų galėjo išaugti narkotiniai augalai? Ir ar tuo pačiu vieną dieną nebus apkaltinti nenarkotines kanapes pasiryžę auginti ūkininkai?
Kalbant apie technines kanapes, jas auginti, aišku, naudinga. Bet yra ir kita medalio pusė. Prieš kurį laiką prie Kauno buvo planuota statyti plastiko fabriką, kuris kaip žaliavą būtų jas naudojęs. Visi žinome, kad šiuo atveju kanapės kur kas našesnės nei linai. Bet, kiek žinau, šio fabriko idėjos buvo atsisakyta. Tad kur jas išaugintas reikėtų dėti? Pamenu, kažkada buvo „skalambijama“, kad Lietuvoje stinga baltyminių pašarų. Pradėjome Šakių rajone auginti olandiškus žirnius. Iš pradžių jų kaina siekė 1,5 tūkst. Lt/t, dabar nė 400 Lt/t niekas neduoda. O šių žirnių auginimo technologija brangi ir sudėtinga. Taigi ar nenutiks taip ir su pluoštinėmis kanapėmis: valdžia žmones suagituos, o vėliau kiekvienam teks kapanotis, kaip kas išmano.“
Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė Audronė ASTRAUSKIENĖ: „Visų pirma turėtume atskirti teisinius ir praktinius dalykus. Praktinius motyvus, kodėl reikia auginti pramonines kanapes, puikiai žino žemės ūkio specialistai. Žiūrint iš teisinių pozicijų, visos kanapės Lietuvoje šiuo metu įrašytos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Vadinasi, visos medžiagos, išvardytos šiame sąraše, pripažįstamos narkotinėmis. Tačiau yra vienas niuansas. Šis sąrašas pagrįstas Jungtinių Tautų konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva. Joje aiškiai pasakyta, kad išimtis yra kanapės, auginamos pramoniniams tikslams. Taigi kanapės, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio ir kurių auginimas kontroliuojamas, neturėtų patekti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Jos turi būti priskirtos žemės ūkio paskirties augalams.
Europos Teisingumo teismas yra išaiškinęs, jog bet koks nacionalinis įstatymas, kuris prieštarauja ES reglamentams, turi būti panaikintas. Taigi teisiniai dalykai rodo, kad auginti Lietuvoje pramonines kanapes turi būti leista, jei tik jos atitinka keliamus reikalavimus. Ir nors dabar tai daryti draudžia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, tačiau jei asmuo vis dėlto augina kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio mažiau nei 0,2 proc., remiantis Europos Teisingumo teismo išaiškinimu ir ES teise, jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Aišku, yra rizikos, kad kai kas, prisidengęs techninėmis kanapėmis, bandys auginti ir kitokias. Atlikti tyrimai rodo, kad kanapių vartojimas ir visoje Europoje, ir Lietuvoje didėja. Mūsų šalyje apie 12 proc. gyventojų teigia nors kartą gyvenime bandę svaigintis kanapėmis.“
Nuomones užrašė „ŪP“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ