Jo teigimu, visos pastangos paneigti SSRS liaudies deputatų
suvažiavimo išvadą apie nusikalstamus ir neteisėtus
Molotovo-Ribbentropo protokolus ir pateisinti nusikaltimus bus
tolygios šėtoniškam Stalino, Berijos, Molotovo, Kalinino ir kitų
argumentui, kad karo prieš Lenkiją belaisvius reikėjo išžudyti
šūviais į pakaušį už jų netinkamas tarpusavio kalbas ir maldas.
„Slaptieji protokolai nebuvo nei paviešinti, nei ratifikuoti,
ir tai juolab pabrėžia jų nusikalstamą pobūdį bei neteisėtumą nuo
pat pasirašymo akimirkos, ką aukščiausiuoju SSRS valdžios lygmeniu
nustatė ir paskelbė SSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1989 m.
gruodžio 24-ąją. Šių metų gruodį vertėtų tarptautiniu lygmeniu
pažymėti tą iškilų 20 metų senumo faktą, Rusijai garbingą
dokumentą“, - savo pareiškime rašo V.Landsbergis.
Europarlamentaras pažymi, kad kol kas dabartinė Rusijos
valdžia žvelgia ir eina priešinga kryptimi. Užuot atsiribojusi nuo
stalinizmo nusikaltimų, prie kurių priskiriamas ir Antrojo
pasaulinio karo inicijavimas, ji blaškosi skelbdama neva
„įrodymus“, kad Josifui Stalinui būtinai reikėjo susidėti su Adolfu
Hitleriu. Spekuliuojama, kad sąmokslas apsimokėjo. Akcentuojami
kliuviniai derybose su Anglija ir Prancūzija nutylint lygiagretes
slaptas Maskvos derybas su Berlynu. Nueita net iki buvusio
sąjungininko A.Hitlerio pateisinimų, neva dėl karo kalta Lenkija.
„Jei Lietuva 1939 m. kovą būtų atmetusi Hitlerio ultimatumą dėl
Klaipėdos, o Vakarų demokratijos tada užstotų Lietuvą, tai šiandien
dėl karo pradžios būtų kaltinama Lietuvos Respublika. Tokia
Kremliaus militaristų logika. Suomija ir Gruzija kaltos dėl
vienos jų užpuolimo 1939 m., kitos - 2008 m.“, - sako V.Landsbergis.
Jo teigimu, Rusijos politikai šiandien vėl smerkia buvusią
„Versalio tvarką“. Lygiai taip ją smerkė revanšistinė A.Hitlerio
Vokietija ir tiesioginiais įžeidžiamais žodžiais apie Lenkiją, šiai
žlungant po „socialistinių“ tironijų smūgiais, SSRS užsienio
reikalų ministras ir pakto signataras Viačeslavas Molotovas.
Antrasis signataras buvo pakartas Niurnbergo tribunolo sprendimu
net neleidus jam, kitkuo kaltinamam Joachimui von Ribbentropui,
prabilti apie didžiausią dvišalį nusikaltimą - išankstinį 1939 m.
rugpjūčio 23 d. susitarimą dėl grobio dalybų, jeigu keturių
Baltijos valstybių ir Lenkijos „erdvėse įvyks teritorinių-politinių
pokyčių“.
Taip rašė J.Stalino prižiūrimi. Aišku, tada susitarta ne
„jeigu“, o kad tie pokyčiai tikrai įvyks būtent susitariančiųjų
šalių valia. Susitarimas buvo draugiškai vykdomas, karinė pergalė
laistoma (Breste) bendru šampanu, ir užbaigus Lenkijos egzekuciją
Stalinas paskelbė nusikaltėlių pasaulio žodynu par exellence, kad
SSRS ir Vokietija nuo šiol „parištos krauju“.
Parišimas krauju buvo pratęstas Katynėje ir aplinkinėse
stovyklose, Stalino ir šutvės pasirašytu nuosprendžiu 1940 m.
išžudant daugelį tūkstančių Lenkijos karo belaisvių už
„antisovietinę propagandą“.
„Rusija neturi kitos garbingos išeities, tik atsirišti, dar
sykį pripažinti ir pasmerkti tą juodą savo sovietinės istorijos
puslapį“, - rašo europarlamentaras V.Landsbergis.