Kai opozicijoje malasi konservatoriai, tai klykia jie visa gerkle apie
iš Rusijos kylančius pavojus, kuria Rusijos sulaikymo strategijas,
ragina tuojau pat važiuoti į Maskvą reikalauti okupacinės žalos
atlyginimo, kone kas rytą klausinėja, kodėl valdžia nereikalauja Maskvos
išduoti Medininkų žudynių dalyvių.
Tačiau pagriebusi valdžią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys
demokratai (TS-LKD) stveria vėzdus ir bėga ieškoti gėjų, apmokestina ir
draudžia reklamuoti net silpną alų, kojomis sutrypia tas moralines
vertybes, apie kurias dar neseniai patys kalbėjo.
Tie patys krikščioniškieji konservatoriai tampa absoliučiais
impotentais, kai alaus gėrimo tradicijas Lietuvoje ima keisti taksistų
vežiojamo pilstuko besaikis rijimas, o prostitucijos lygis šokteli iki
tokios ribos, kad pigiai parsidavinėjančią nepilnametę dabar gali rasti
kone bažnyčios šventoriuje.
Kur visokie gražuliai ir matulai su savo davatkiškomis idėjomis
pasidėjo? Kodėl nebekovoja su į Lietuvą cunamiu grįžtančia nepilnamečių
prostitucija, pilstuku ir turto prievartavimu? Tai gal jie užsiėmę, gal rusus
pagal savo garsiąsias strategijas įsirėmę laiko?
Nė velnio - jie niekada nieko nelaikė ir nelaikys. Ir Medininkų
žudynių dalyvių jie ieško tik būdami opozicijoje. Priešingu atveju
premjeras A.Kubilius jau būtų paskambinęs savo kolegai V.Putinui ir
pareikalavęs išduoti Lietuvai žudikus. Bet neskambino.
Išsidaliję postus valdžioje konservatoriai su savo lyderiu A.Kubiliumi
mieliau poteriauja apie pragmatiškus Lietuvos interesus.
Lietuvos jaunimas važiuoja į Sibirą tvarkyti apleistų tėvų ir protėvių
kapų, o Lietuvos valstybės vadovai tuo pat metu nusižeminę ieško būdų
įsiteikti naujiesiems Rusijos carams.
Lietuvos vežėjai dėl juos užklupusių bėdų, pasak prezidentės
D.Grybauskaitės, patys yra kalti. Rusijos vadovas D.Medvedevas irgi
taip mano. Visa tai kartu paėmus yra pragmatiška politika ar tiesiog
skylės ieškojimas vienoje vietoje ir maldavimas leisti į ją įlįsti?
Politinis lankstumas reikalingas. Tai gali padėti sutvarkyti
valstybių santykius. Tačiau tik tuo atveju, jeigu Rusijos valdžioje
būtų toks prezidentas kaip B.Jelcinas. Kokia dabartinė Rusiją ir kodėl su
ja reikia kalbėtis kur kas atsargiau?
Maskvos specialūs milicijos būriai lazdomis talžė taikius mitinguotojus,
liejosi kraujas, o tuometis prezidentas V.Putinas tuo pačiu laiku teikė
apdovanojimus bušido kovų turnyro nugalėtojams ir kalbėjo: „Rusijai
jūsų tikrai dar prireiks.“
Reportažai iš mitingo ir bušido kovotojų apdovanojimo per televiziją
buvo rodomi kone vienas paskui kitą. Kam dar kas nors neaišku?
Vienas buvęs Rusijos Dūmos deputatas pakartotinais tiražais leidžia
fantastinę knygą, kurios esmė tokia: Rusija netikėtai išrado naują
ginklą, pavergė visą pasaulį ir dabar jį išnaudoja.
Visoms tautoms atlyginama pagal nuopelnus, visos jos tampa Rusijos
vergais, o lietuviai, latviai ir estai, kaip išdavikai, yra tiesiog
sunaikinami fiziškai. Kaip pasakytų Rusijos premjeras V.Putinas,
skandinami savo pačių išvietėse.
Kam dar kas nors neaišku?
Rusijos muzikos sceną vis labiau užkariauja valdžios remiamų rusiškąjį
šovinizmą ir V.Putiną šlovinančių grupių dainos, o gatves valdžia
atiduoda neonacių ir šovinistų kokteiliui „Naši“.
Šios jaunimo organizacijos nariai stebėtinai greit sugeba susirinkti
tose vietose, kur demokratinės jėgos rengia savo mitingą, ir provokuoja muštynes.
Milicija tada griebia demokratus, talžo juos lazdomis ir velka į jau iš
anksto paruoštus furgonus. Taip ir skamba ausyse V.Putino žodžiai, kad
bušido kovotojų Rusijai dar prireiks.
Kai šią vasarą Čečėnijoje buvo nužudyta žmogaus teisių gynėja
N.Estemirova bei vienos našlaičiais vaikais besirūpinančios
organizacijos vadovai sutuoktiniai Z.Sadulajeva ir A.Džiabrailovas,
vienas Dūmos deputatas, atstovaujantis Čečėnijai, nužudytuosius viešai
išvadino islamistų kovotojais.
Ar kam dar kas nors neaišku?
Šioje šalyje daugelis politinių problemų jau seniai sprendžiamos
brutaliai žudant žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus, o už tokius
finansinius pažeidimus, kurių Lietuvoje padaro ir mūsų verslininkas
B.Lubys, Rusijoje žmonės dešimtmečiams metami į kalėjimus.
Prezidentės D.Grybauskaitės tūptelėjimas prieš Rusijos valdovą
D.Medvedevą baigėsi tuo, kuo ir turėjo baigtis - Kremliaus
propagandistai net išsijuosę skalambijo, kaip mūsų šalies vadovė, dar
neseniai buvusi įtakinga Europos komisarė, nuolankiai prašė leidimo
pasiklabėti su D.Medvedevu.
Kad kalbėjosi apie vežėjų blokavimą pasienyje propaganda nieko
neužsiminė. Propagandistams buvo svarbiausia pabrėžti mūsų prezidentės
tūpsnio gilumą ir nusižeminimą.
Jau seniai Rusijos vadovai savo politinius tikslus išsako kitų lūpomis.
Tokių kaip visiems kaimynams atomine bomba grasinantis Dūmos pirmininko
pavaduotojas V.Žirinovskis ar Kremliaus propagandistas M.Kolerovas.
Buvęs Rusijos prezidento V.Putino patarėjas, o dabar šovinistinės
politikos skleidėjas M.Kolerovas teigė, kad Lietuva, Latvija ir Estija
buvo ir liks posovietinėje zonoje, kurią kontroliuoja Rusija.
Ir taip esą bus tol, kol išmirs visa dabartinė žmonių karta.
Akivaizdu, kad Rusija jau verčia Lietuvą ir kitas kaimynes gyventi pagal
jos evoliucijos standartus.
Jei Kremliaus ideologai nusprendė nelaidoti V.Lenino, kol neišmirs jį
garbinanti karta, tai ir mes neturime teisės atsisakyti Maskvos globos,
kol neišmirs dar sovietinėje sistemoje gyvenusi lietuvių karta.
Atseit, sovietizmo sužaloti lietuvių, estų ir latvių protai irgi
dar priklauso Rusijai.
Tokią Rusijos politiką turi užtikrinti V.Putino įvesta „valdžios
vertikalė“, kuri jau taikoma ne tik Rusijos regionams, bet ir Gruzijai,
Ukrainai.
Gruzijos tauta draugiška, tačiau jos vadovas - blogas. Ukrainos tauta
irgi gera, tačiau jos prezidentas V.Juščenka blogas, todėl ir su juo
nebendrausime.
Tokiais žodžiais „valdžios vertikalę“ tose šalyse bando įgyvendinti
Rusijos prezidentas D.Medvedevas ir premjeras V.Putinas.
Ką daryti?
Pirmiausia reikia baigti patiems pataikauti putinizmui, kuris per sau
palankią žiniasklaidą skleidžia Lietuvoje mitą, jog Rusija lietuvius
laiko draugiškais, tačiau bėda, kad mes turėjome “blogą prezidentą”
V.Adamkų.
Jei ant to kablio neužkimba nei Ukraina, nei Gruzija, tai kodėl mes
turėtume tikėti tomis vietinkių kvislingų pasakomis apie “KGB agentą” V.Adamkų ir “gerietę”
D.Grybauskaitę?
Antra, D.Grybauskaitės eksperimentas skambinant Rusijos vadovui patyrė
fiasko. Dabar reikia prisiminti tai, ką turėjo V.Adamkus - nuoseklų
demokratinių vertybių gynimo posovietinėse valstybėse supratimą,
orią laikyseną ir suvokimą nepuoselėti vilčių, kad pabučiavus Rusijos carui ranką „Družba“
naftotiekiu ims tekėti nafta.
Pabučiavus ranką, kitą kartą teks bučiuoti užpakalį. Tačiau tokių
negerbia net kalėjime. Negerbs mūsų nei Rusija, nei
Gruzija su Ukraina, o Europos Sąjunga, lyg tas geraširdis kalėjimo
prižiūrėtojas, tyliai iš mūsų šaipysis ir draugiškai tapšnos per petį.
Trečia, Lietuvai verkiant reikia politinės jėgos, kuri pekeltų nuo žemės
konservatorių ir socialdemokratų trypiamą moralios politikos vėliavą.
Tada tiek vidaus, tiek užsienio politikoje būtų mažiau melo. Tada ir
putinizmui į mūsų protus būtų sunkiau prasibrauti.
Galų gale, mes visada turime turėti galvoje tai, kad vėliau ar anksčiau
Rusijoje permainos tikrai ateis.
Prognozuojama, kad jau po metų 50 proc. Rusijos gyventojų bus
įsiskolinę už komunalinius patarnavimus, o praraja tarp vargšų ir
turtuolių dar labiau gilės.
Ilgai vien tik iš naftos ir dujų besimaitinusi valstybė nieko
neinvestavo į technologijų ir infrastruktūrų modernizavimą, todėl
daugėja žmonių gyvybes nusinešančių hidroelektrinių, stambių gamyklų,
naftos telkinių avarijų, o metro linijų ir geležinkelio patikimumas jau
yra ne ką didesnis, nei D.Medvedevo ar V.Putino garbės žodis.
Kurį laiką stabilumą tokioje šalyje dar palaikys bušido kovotojai,
tačiau ar ilgai?