„Kad nepatinka man ta mokykla, -
atsidūsta Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos antrokas Jokūbas
Daubaris. - Draugai patinka, bet nepatinka, kad neįdomu mokytis. Jei
būtų taip, kaip aš norėčiau, tai tada visa mokykla patiktų“.
Jis norėtų, kad pačiose pirmose klasėse būtų dėstoma istorija
ir nebūtų lietuvių kalbos. Žiūrėkite
reportažą.
„Šiaip nepatinka man ta lietuvių
kalba. Labiau anglų patinka“, - aiškina vaikas. „Baik tu, graži
kalba, čia tu taip kalbi dėl to, kad sunku mokytis“, -
paprieštarauja jam mama Žaneta Daubarytė. „Aha, lietuvių
sunkiau mokytis negu matematiką“, - nesiginčija antrokas.
Žaneta nepyksta ant sūnaus, kad nelabai gražiai atsiliepia apie mokyklą: „Lietuvoje pedagogais dažnai dirba žmonės, kurie neturi kitokio darbo. Netgi kartais tai vadinu žlugdymo sistema, nes visiškai neieškoma vaiko individualybės“.
Moteris mano, jog jos sūnus gerokai gabesnis už kitus klasės mokinius. Jis greičiau už kitus atlieka užduotis. „Problemos jau pasireiškė pirmoje klasėje, kai mus mokytojai kviesdavosi, jog jis į pamokas nešiojasi kompiuterį. Sakydavau - taigi jis per pamokas neturi ką veikti, prašydavau, kad duotų sunkesnių užduočių. Man atsakė - per sunku vienam vaikui užduotis ruošti“.
Gali būti, kad lietuviškos mokyklos Jokūbas nebaigs. Jo mama tikisi, kad pavyks išsikraustyti gyventi į Paryžių. „Ten kiekvienam vaikui psichologai ir genetikai parinkinėja dalykus“, - įsitikinusi atlikėjų vadybininke dirbanti ir kartu su prodiuseriu ir grupės N.E.O. lyderiu Raigardu Tautkumi gyvenanti moteris.
J.Daubaris - tik vienas iš Lietuvos mokinių, kurie jau pirmąją mokslo metų dieną ima svajoti apie kitas atostogas. „Aišku, „lieva“, oj, atsiprašau, liūdna, kad baigiasi vasara, - vienuoliktokui Mantui Gineičiui po vasaros dar sunkoka kalbėti tokia taisyklinga kalba, kaip per lietuvių kalbos pamokas. „Rugsėjo pirmąją tai dar geros nuotaikos, o paskui jau bus blogos“. Moksleivis skundžiasi, kad mokytis mokykloje jam neįdomu. „Reikia tą teoriją kalti. Kai kurie mokytojai bando sudominti, bet nesiseka“.
„Šiaip tai nieko gero, net išsimiegoti negalima bus“, - gūžteli pečiais Salomėjos Neries gimnazijos dvyliktokas Sergejus. Jis džiaugiasi, kad šie metai mokykloje - paskutiniai. „Pasitikiu savimi, išlaikysiu, nėra čia sunku, svarbu netingėti“, - samprotavo abiturientas. Jis planuoja eiti pavalgyti ir važiuoti namo. Švęsti rugsėjo pirmosios jis nežada. „Čia eilinė diena, čia tas pats, kas švęsti pirmadienį, nes prasideda nauja savaitė“.
„Mes labai laukiame rugsėjo pirmosios“, - po visų neigiamų pasisakymų apie mokyklą net šiek tiek keistoka girdėti tokį pasakymą iš trijų S.Nėries gimnazijos dvyliktokių Eglės, Kristinos ir Gretos. „Smagu su draugais susitikti, bet suprantame, kad reikės ir mokytis. Taip nusprendėme, kad paskutiniaisiais metais reikia susiimti“.
„Atsikeli ryte, spinta pilna, neturi, ką apsirengti“, - pokštavo Eglė, paklausta, kaip rinkosi drabužius rugsėjo pirmosios šventei. Prie S.Nėries gimnazijos buvo galima išvysti labai skirtingai apsirengusių merginų - ir su džinsais, ir pasipuošusių suknelėmis.
„Net keista, bet nuotaika gera“, - šypsosi tos pačios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Daina Burbienė. Ją džiugina, kad per sunkmetį kolegos nedejuoja dėl mažėjančių atlyginimų ir mokyklos ateitį gaubiančios nežinios. D.Burbienei kiek baisoka dėl nuolat besikeičiančių abitūros egzaminų reikalavimų - mokyti abiturientus yra didelė atsakomybė. Tačiau ji kupina vilties. „Man atrodo, kad mūsų vaikai jau linksta prie klasikinių vertybių, jau „bim bam“ pradeda atsibosti“.