Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Baltijos
tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad 57 proc. dirbančiųjų neturi
galimybės derinti darbą su įsipareigojimais šeimai.
Dar didesnis skaičius - du trečdaliai apklaustųjų, įsitikinę, jog
šalies įmonėse arba įstaigose trūksta lankstesnio požiūrio šiuo
klausimu.
Tai, kad savo darbovietėje dažnai gali derinti darbą su
įsipareigojimais šeimai, nurodė tik 8 proc. dirbančiųjų, dar
penktadalis tokią galimybę turi kartais ir kiek daugiau nei
dešimtadalis - ypač retai. Dažniau už kitus suderinti darbą su
įsipareigojimais šeimai gali įmonių ar įstaigų vadovai bei dirbantys
valstybiniame sektoriuje.
Tuo tarpu tuo, kad darbovietėje neįmanoma derinti savo
įsipareigojimų šeimai su darbu, dažniausiai skundėsi vyrai, dirbantys
privačiame sektoriuje, taip pat darbininkai ir techniniai darbuotojai,
gyvenantys kaimo vietovėse bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį
nesiekia 1500 litų.
Skeptiškiausiai Lietuvos darbovietėse vykdomą įsipareigojimų
derinimo politiką vertina namų šeimininkės bei žmonės, turintys vaikų
iki 4 metų - net 80 proc. jų nesutinka, kad dirbantieji turi visas
galimybės derinti profesines ir šeimos pareigas.
Beveik pusė turinčių vaikų respondentų nurodė, kad jų darbovietėje
nėra sudarytos sąlygos derinti šeimos ir darbo interesus.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“
apklausą atliko rugpjūčio 10-19 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausti
1002 gyventojai nuo 18 metų iš 100 Lietuvos vietovių.