Ar žemaičiai išveš grūdus į Latviją?

Tačiau lietuviai supirkėjai mano, jog tai smulki prekyba, kuri didesnės įtakos jų veiklai neturės. Galbūt grūdų pirkliai tik pagražina situaciją, taip stengdamiesi pagąsdinti žemdirbius – aha, neparduosite dabar, vėliau bus per vėlu, mums jau nebereikės...

Skuodo rajone ūkininkaujantis ir šio rajono ūkininkų sąjungai vadovaujantis Vytautas Ruikis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad domėjosi spaudoje pasirodžiusiais skelbimais, kuriuose siūloma išgabenti grūdus į Latviją tiesiai iš namų.

- Patys latviai pas mus pirkti grūdų nevažiuoja, ir mums jų nereikia į Latviją gabenti. Yra tarpininkai, iš telefono numerių matyti, kad lietuviai, kurie grūdus paima tiesiai iš ūkio ir veža į Latvijos uostus. Tiesa, kainos ten nėra aukštos, 10-20 Lt už toną net mažesnės. Tačiau kadangi paima iš namų, apie tokią galimybę verta pagalvoti.

Juk jeigu aš vešiu savo produkciją į „Kretingos grūdus“, man toks reisas kainuos apie 600 Lt. Gal geriau nesukti galvos, sutaupyti laiko ir pigiau parduoti atvažiavusiems pirkliams? – retoriškai klausė V. Ruikis.

Vytautas sakė, kad parduotų grūdus ir Lietuvoje, tik ne visur juos bepriima, saugyklos esančios pilnos.

- Kadangi kainos praktiškai panašios, daug svarstyti gal ir nereikėtų, tačiau Latvijoje bent perka, o mūsų supirkėjai, prisipirkę trąšų, laiko jomis užgriozdinę sandėlius. Skuodo grūdų saugyklų bokštai, talpinantys 6 tūkst. t, jau pilni, o kada išveš krauti į laivą – neaišku. Ūkininkas neturi laiko laukti, jam reikia žinoti, ką daryti, - piktinosi skuodiškis.

Tačiau kai kurių kitų Žemaitijos rajonų žemdirbių atstovai apie grūdų išvežimą į Latviją sakė nieko negirdėję.

Kretingos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Antanas Stonkus negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad rajono ūkininkai grūdus parduoda latviams.

- Iš esmės kodėl gi ne? Jeigu pasienyje kas yra susiuostęs su latviais, kodėl neišvežus, ypač jeigu jie brangiau moka? Tačiau per derliaus nuėmimo įkarštį neturėjau laiko tuo domėtis, todėl negaliu pasakyti, ar mūsų rajono ūkininkai vežė grūdus į Latviją, - sakė A.Stonkus.

Jokios statistikos, kiek ir kam ūkininkai pardavė savo derliaus, nėra. Stambesnieji ūkininkai yra įsirengę saugyklas ir džiovyklas, tad, pirmininko teigimu, niekas nežino, kokią savo derliaus dalį jose laiko, o kokią jau pardavė. Bet labiau ūkininkus esą neramina ne tai, ar saugyklose Lietuvoje dar yra vietos lietuviškiems grūdams, o ar neužplūs jų srautai iš Rusijos ir kitų NVS šalių.

- Kalbos, kad rusiški grūdai į Lietuvą jau įvežami, sklando, bet konkrečių faktų tikrai neturiu. Jeigu taip būtų, šie grūdai keliautų į stambias įmones, o tai reiškia, kad mūsų derliaus paklausa sumažėtų. Juk ir apie spirito kontrabandą sakoma, kad Lietuvos ji nepasiekia, kol muitininkai nepagauna. Bet kai jau atveža, ne bobutė Vaineikiuose ar Babrunge tą spiritą pardavinėja. Yra specialūs taškai, kur supilsto į firminius butelius ir oficialiai tiekia prekybos tinklams.

Analogija su grūdais – šimtaprocentinė, - sakė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Mažeikių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją pavaduojantis vyriausiasis specialistas Eimantas Salatka tikino negirdėjęs, kad kas nors parduotų grūdus latviams, nors ir neatmetė tokios galimybės. E.Salatkos manymu, tam tikra išeitis iš dabartinės situacijos stambiesiems ūkininkams yra nuosavos saugyklos, kuriose gali laikyti grūdus, sulauks palankesnių kainų.

- Rajone ne vienas kooperatyvas ir stambus ūkininkas įsirengė savas saugyklas. Kas jų neturi – vargsta, priverstas viską išvežti ir parduoti šiandienėmis kainomis. Kiekvienais metais grūdų pardavimas ūkininkams – vis nauja loterija. Pernai laimėjo tie, kurie derlių pardavė nedelsdami. Bet šiais metais kainos kažin ar begali būti mažesnės? Nors kas čia žino, - abejojo valdininkas. Tuo tarpu ir grūdų supirkėjai, ir saugyklų atstovai tikina, kad grūdai superkami normaliai ir net pralenkiant lūkesčius.

Bendrovės „Kretingos grūdai“ saugyklų vadovas Vitalijus Kvietkauskas, paklaustas, kokiais tempais į saugyklas vežamas šiųmetis derlius, patikino, kad normaliais.

- Mūsų elevatorius iš dalies pripildytas, dabar priimame savo poreikiams ir savo įsipareigojimus pirkėjams (vadinamiesiems treideriams) vykdyti. Kiti treideriai netgi viršijo kontraktus, - sakė V.Kvietkauskas.

Pašnekovas nenustebo, išgirdęs klausimą, kad dalis lietuviškų grūdų iškeliauja į Latviją, tačiau juos esą išveža ne ūkininkai, o tie patys treideriai, superkantys grūdus Lietuvoje ir vežantys juos į kaimyninę šalį.

Paklaustas, kokias kainų tendencijas artimiausiu metu prognozuoja, V. Kvietkauskas sakė, jog neaišku, kaip keisis rinka.

- Bent jau šiuo metu treideriai neturi kur grūdų realizuoti. Jei nesuras rinkos, ta kaina tokia ir bus. Elevatoriai daugiau ar mažiau pilni, kitur net priėmimą stabdo, - sakė bendrovės atstovas.

Vieno stambiausių Lietuvoje grūdų pirklių – bendrovės „Linas Agro“ Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis džiaugėsi, kad grūdų supirkimas pralenkia lūkesčius. - Pralenkia ir kiekiais, ir kokybe. Kita vertus, neramina krovimo galimybės – šiek tiek trūksta vagonų arba spūstys uoste, ne visada pavyksta laiku gauti laivus. Bet į viską žiūrime pozityviai, darbas vyksta intensyviai, - sakė N. Liukenskis.

Kalbėdamas apie grūdų pardavimą Latvijoje, „Linas Agro“ atstovas teigė, jog esama tam tikrų niuansų – ten galima grūdus vežti tiesiai į uostus, aplenkiant elevatorių grandį. - Latvijoje turbūt kainų lygis yra truputėlį aukštesnis, dalis ūkininkų tuo susigundo ir, aišku, gauna tam tikrą „premiją“.

Bet pagal komercinius įkainius įvertinus tuos kaštus, kuriuos mes patiriame, skirtumas labai mažas, 10-15 Lt/t. 90-95 proc. mūsų prekybos vyksta vagonais – ūkininkai atveža į elevatorius, mes pakrauname į vagonus ir vežame į uostus. Mūsų eksporto nemaža dalis vyksta ir per Latvijos uostus, todėl sunku pasakyti, kokią grūdų dalį tiesiogiai Latvijai parduoda ūkininkai, bet tai tikrai nėra didelis procentas, - sakė N.Liukenskis. Pašnekovas tikino, kad užaugintą produkciją ūkininkai jiems parduoda noriai. Argi itin kritusios grūdų kainos žemdirbių negąsdina?

- Turbūt ne. Prekiniai ūkiai, kurie taiko intensyvaus auginimo technologijas, šiais metais sulaukė gero derliaus – prikulta po 6-7 t/ha kviečių, kurių kokybė labai gera, grūdai sausi, puikios prekinės išvaizdos. Rapsai taip pat derlingi, žieminių derlius – 3-4 t/ha, vasarinių tikimasi 2-3 t/ha.

Derliai tenkina, tad ir kainų lygis yra teisingas. Mes taip pat esame treideriai, todėl savo partnerius kreipiame ta linkme, kad rizika visada reikia šiek tiek pasidalyti, kažkokią dalį parduoti nespekuliuojant. Kainos gali kilti, bet aiškiai apibrėžti, ar jos kils ir kiek procentų, tikrai negalima. Manau, 20-30 proc. derliaus išvežęs ūkininkas sulauks greitai išmokamų pinigų ir padengs kreditą, o likusius grūdus galės pardavinėti laisvai, - mano „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Kiek kainų politikoje yra realaus pagrindo, o kiek diplomatijos ir spekuliacijų, niekas tiksliai nepasakys. Ūkininkai neretai į pagalbą pasitelkia standartinius argumentus apie pajamas viršijančias išlaidas, gamtos negandas ir valdžios dėmesio stygių, o vadinamieji jų partneriai piešia kiek įmanoma šviesesnį paveikslą ir tikina, kad grūdų jie prisipirko sočiai, net nebėra kur dėti. Tai vadybos reikalai, kurių išmokstama kremtant ne agronomijos, o komercijos mokslus.