„Negaliu pažadėti, kad Kaunas gaus kokių nors ypatingų privilegijų ar geresnių sąlygų nei kiti miestai. Daug kas priklauso nuo jūsų pačių, nuo jūsų gebėjimo spręsti problemas, atkreipti dėmesį į naujo biudžeto formavimą, mokėti užsidirbti, daryti verslą ir neišlaidauti. Savivaldybės pačios turėtų nusistatyti prioritetus ir prisiimti didesnę naštą ant savo pečių“, - pažymėjo prezidentė trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje surengtame miesto visuomenės atstovų susitikime su šalies vadove.
Paklausta dėl Kauno LEZ ar oro uosto bei viešojo logistikos centro steigimo nesklandumų bendraujant su šalies valdžia, D.Grybauskaitė sakė, kad daug problemų yra ir Kauno viduje.
Susitikime su prezidente miesto Tarybos nariai, visuomenės atstovai domėjosi Lietuvos energetikos perspektyvomis, valstybės valdymo pertvarka ir tuo, kaip Lietuva ateityje gyvens, kada bus panaikintos apskritys.
D.Grybauskaitė pabrėžia, kad net ir uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva gali pati apsirūpinti elektros energija ir papildomos elektrinės, kurią Kaune rengiasi statyti Rusijos koncernas "Gazprom", tam tikrai neprireiks.
Trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje surengtame prezidentės susitikime su miesto visuomenės atstovais šalies vadovė priminė, kad Lietuva iki šių metų sausio ne tik neplėtojo, bet ir blokavo alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą, o juk kiekvienas miestas galėtų apsišildyti degindamas savo atliekas.
Rusijos koncernas "Gazprom" Kauno termofikacinėje elektrinėje planuoja įrengti modernų 320 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės bloką. Šis blokas esą sumažintų elektros gamybos apimtis Lietuvos elektrinės 300 MW blokuose ir leistų šiek tiek sumažinti elektros energijos kainą rinkoje.
Specialistų teigimu, racionali jo įrengtoji galia ir efektyvus eksploatavimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai su Lietuvos elektros energetikos sistemos ir bendrovės "Kauno energija" plėtros strategija.
Taip pat prezidentės buvo paprašyta atsakyti į klausimus, ar teisinga proporcija skirstomos kelių priežiūros fondo lėšos, kai 80 procentų jų tenka magistraliniams keliams ir tik 20 procentų - miesto gatvėms.
„Tai priklauso nuo pasirinkto modelio. Pasirinkimas bus politinis. Svarbu išsiaiškinti, ar žmonės norėtų, kad magistraliniai keliai būtų mokami“, - sakė D.Grybauskaitė, pridurdama, kad fondo lėšų šįmet yra perpus mažiau nei pernai, o kitais metais jų gali būti dar mažiau.
Priminus, kad didžiųjų miestų savivaldybės jaučiasi tarsi finansinės mažųjų miestų savivaldybių donorės, prezidentė pateikė skaičius: Kaunui grąžinama 74 proc. gyventojų pajamų mokesčio, Vilniui - tik per 40 proc., Klaipėdai - per 30 proc.