Pasak jos, Finansų ministerijos 2010 metams nustatyta signalinė
736,6 mln. litų asignavimų riba yra preliminarus „mechaninis
sudėliojimas“, kuris dar nėra apsvarstytas nei Vyriausybėje, nei
Seime.
„Šie skaičiai būtų kariuomenės žudymas, ko negaliu leisti. Tokie
skaičiai mus meta į 2001-2002 metų lygį, ir jei valstybės biudžetas
kris į 2006 metų lygį, tai visiems turi būti tas pats kriterijus.
Aišku krašto apsauga pasiruošusi solidariai su visa tauta iškentėti tą
sunkmetį, bet tikrai negalima leisti, kad tai būtų krašto apsaugos
sistemos sąskaita“, - BNS antradienį sakė ministrė.
R.Juknevičienės teigimu su finansų ministre Ingrida Šimonyte yra
sutarta, kad Krašto apsaugos ministerija pateiks siūlymus, kurie
leistų sistemai išgyventi taip, kad pasibaigus sunkmečiui nereikėtų
„dešimčių metų“ atkurti tai, kas buvo sukurta.
„Galiu abstrakčiai pasakyti - 2006 metų lygis yra tai, kas galėtų
būti iš bėdos. Kol kas tų skaičių mes dar nesame padavę, mes žiūrime
pagal prioritetines veiklos sritis ir tikslus“, - teigė KAM vadovė.
Prioritetais R.Juknevičienė vadino, NATO oro policijos Baltijos
šalyse vykdymą, kuriam skiriami ir KAM asignavimai, pasirengimą ir
dalyvavimą tarptautinėse operacijose, paieškos ir gelbėjimo darbų
vykdymą, oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, turimos karinės
įrangos ir infrastruktūros išlaikymą bei karių kovinį rengimą.
Pasak jos, dalyvavimą tarptautinėse operacijose planuojama
išlaikyti, bet „gal su šiek tiek mažesnėmis apimtimis“.
„Kovinis rengimas yra didžiausias mūsų galvos skausmas šiuo metu.
Koviniam rengimui asignavimai yra ypač sumažėję, tai yra didelė bėda
kiekvienai kariuomenei, nes kariai turi nuolat treniruotis. O mes jau
pagal šių metų sumažinimus esame labai apriboję tuos dalykus“, -
aiškino R.Juknevičienė.
Kalbant apie eilinius profesinės tarnybos karius, pasak ministrės,
yra „liūdna padėtis“. Sunkmetis, anot R.Juknevičienės, dar labiau
išryškino, kad jos pirmtako socialdemokrato Juozo Oleko sprendimas
atsisakyti šauktinių Lietuvos kariuomenėje buvo pernelyg skubotas.
R.Juknevičienės teigimu, šiuo metu nėra kuo pakeisti šauktinius,
kurie saugodavo poligonus, šauktinių atsisakymas stipriai atsiliepė
priešlėktuvinės gynybos batalionui.
„Šauktinių atsisakymas buvo labai neparengtas ir ypatingai
skubotas žingsnis. Praėjus metams po buvusio ministro sprendimo tai
dar labiau išryškėjo. Mes dabar labai dėl to kenčiame. Galbūt po kelių
metų Lietuva būtų natūraliai perėjusi nuo šauktinių prie profesinės
kariuomenės, bet šiandien yra tragiška padėtis. Kai kurie Lietuvos
kariuomenės daliniai yra likę iš esmės be eilinių“, - pasakojo KAM
vadovė.
Kartu ji pažymėjo, kad ministerija turi „strateginių pamąstymų“ ir
laukia Konstitucinio teismo, nagrinėjančio buvusios KAM vadovybės
sprendimą atsisakyti šauktinių Lietuvos kariuomenėje, išaiškinimo.
Palyginti su apkarpytu 2009 metų KAM biudžetu, šiems metams
siūlomas asignavimų kiekis yra mažesnis 274,4 mln. litų, o lyginant su
patvirtintu šių metų pradžioje - 426,4 mln. litų mažiau.
Palyginti su 2008-aisiais, jau šiais metais KAM asignavimai
sumažėjo 266 mln. litų.
NATO valstybių gynybos išlaidų vidurkis siekia 2 proc. nuo
Bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę
BVP dalį Lietuva Aljanse yra vieną paskutiniųjų. 2009 Lietuvos gynybai
skirta suma sudaro 1,02 proc. BVP.