Neabejotina šio trejeto ir visos rugpjūčio mėnesio viešosios nuomonės apklausos, beje, kaip ir ankstesnių, lyderė - D.Grybauskaitė, kurią palankiai įvertino 83 proc. respondentų.
V.Adamkui skirtas 62 proc. apklaustųjų palankumas, V.Blinkevičiūtei - 52 proc.
Kaip ir anksčiau, šie trys visuomenės veikėjai - vieninteliai, kuriuos palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.
Dar keturis visuomenės lyderius gyventojai vertino labiau palankiai nei nepalankiai - SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, Seimo narį socialdemokratą Česlovą Juršėną, Seimo narį Socialdemokratų partijos lyderį Algirdą Butkevičių ir teisininką Kęstutį Čilinską.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio antrąją dekadą atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyventojai vertino Seimo Pirmininką Arūną Valinską. 77 proc. respondentų jį įvertino nepalankiai.
Nepalankiai įvertinti ir esamos bei buvusios Vyriausybių vadovai: Andrių Kubilių neigiamai vertino 73 proc. apklausos dalyvių, Gediminą Kirkilą taip pat 73 proc. respondentų.
Kiek mažiau nepalankumo sulaukė europarlamentaras Vytautas Landsbergis - 70 proc., buvusi Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkė, dabar inicijuojanti naujos partijos steigimą, Kazimira Prunskienė - 65 proc. ir iš Liberalų ir centro sąjungos pirmininko posto pasitraukęs parlamentaras Artūras Zuokas - 63 proc.
Per mėnesį šiek tiek pagerėjo keturių politikų vertinimai. 3 procentiniais punktais savo visuomeninį reitingą pagerino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, 2 punktais - Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo narė „darbietė“ Loreta Graužinienė ir europarlamentaras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.
Per mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių A.Butkevičių - 6 procentiniais punktais bei Česlovą Juršėną - 5 punktais. Po 3 punktus neteko susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis ir K.Prunskienė.
Jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, tik keturios politinės partijos juose galėtų tikėtis sėkmės - Socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija bei partija Tvarka ir teisingumas.
Už Lietuvos socialdemokratų partiją, viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, balsuotų 15 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus palaikytų 11 proc. rinkėjų - 1 procentiniu punktu mažiau nei birželį.
Darbo partiją paremtų 10 proc. rinkėjų - 1 procentiniu punktu daugiau nei vasaros pradžioje.
Už partiją Tvarka ir teisingumas balsuotų 9 proc. rinkėjų - 2 procentiniais punktais mažiau nei prieš mėnesį.
"Partiniame rinkimų reitinge" Naujajai sąjungai (socialliberalams) nedaug pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų. Socialliberalams rugpjūtį simpatizavo 4,5 proc. rinkėjų, ir tai yra 1 procentiniu punktu daugiau nei birželį.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" rugpjūčio 10-19 dienomis atliktos apklausos duomenimis, abi šiuo metu parlamentinės liberalų partijos Seimo rinkimuose stokotų sėkmės. Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį balsuotų 4 proc. apklaustųjų - per mėnesį šios partijos palaikymas sumažėjo 1 procentiniu punktu. Už Liberalų ir centro sąjungą balsuotų beveik 4 proc. respondentų - 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kaip ir prieš mėnesį, paremtų 3 proc. šalies rinkėjų.
Už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Tautos prisikėlimo partiją, partiją "Frontas" bei Žemaičių partiją balsuotų po 1 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Per mėnesį 1 procentiniu punktu sumažėjo "valstiečių" bei "prisikėlėlių" palaikymas.
Kitas partijas palaikytų dar mažiau rinkėjų - mažiau nei po 1 proc.
Trečdalis - 32 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, už kokią partiją jie balsuotų Seimo rinkimuose arba teigė, jog nedalyvautų juose.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Kaip ir anksčiau, labiausiai nepasitikima buvo Seimu.
Apie ugniagesius gelbėtojus teigiamą nuomonę išsakė 83 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Sielovados instituciją Bažnyčią palankiai įvertino 72 proc. respondentų.
Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų pasitikėjo ir Prezidento tarnyba - 63 proc., krašto apsauga - 59 proc., Konstituciniu Teismu - 56 proc. ir Lietuvos žiniasklaida - 55 proc.
Dar penkiomis institucijomis šalies gyventojai kiek labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo - Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba "Sodra", Valstybės kontrole ir profsąjungomis.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" rugpjūčio 10-19 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, labiausiai nepasitikima buvo Seimu ir Vyriausybe.
Seimui nepasitikėjimą deklaravo 80 proc. apklaustųjų, Vyriausybei - 73 proc.
Daugiau nei pusė šalies gyventojų nepasitikėjo ir teismais - 61 proc., komerciniais bankais - 58 proc. bei savivaldybėmis - 55 proc.
Nuo birželio labiausiai išaugo pasitikėjimas Prezidento tarnyba. Valstybės vadovo pareigas pradėjus eiti Daliai Grybauskaitei pasitikinčių šia institucija padaugėjo net 12 procentinių punktų.
4 procentiniais punktais per mėnesį padaugėjo pasitikinčių teismais.
Labiausiai per mėnesį sumenko pasitikėjimas Lietuvos banku - pasitikinčiųjų šia finansų institucija sumažėjo 12 procentinių punktų.
10 procentinių punktų per mėnesį sumažėjo pasitikinčių profsąjungomis, 5 punktais nukrito pasitikėjimas krašto apsauga, 3 - Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.