Liepos mėnesį sutrikus šios bendrovės valymo įrenginių darbui, upė
buvo smarkiai užteršta.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo
tiesioginius ir reprodukcinius nuostolius, padarytus Šyšos upės
hidrobiontams, ir žalą gamtai įvertino 250 tūkst. litų suma,
penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Anot pranešimo, departamentas ketina teikti bendrovei „Šilutės
vandenys“ pretenziją dėl hidrobiontams padarytos žalos atlyginimo
geranoriškai. Jeigu per mėnesį po pretenzijos „Šilutės vandenys“
gamtai padarytos žalos geranoriškai neatlygins, ieškinį ketinama
teikti teismui.
Šyšos upė užteršta spirito varyklai „Biofuture“ liepos mėnesį
išleidus didelį kiekį gamybos atliekų į kanalizaciją. Atliekos pražudė
bakterijas bendrovės „Šilutės vandenys“ biologinio valymo įrenginiuose
ir šie nustojo funkcionavę.
Anot ministerijos, upės vandens kokybė šiuo metu gerėja,
ištirpusio deguonies kiekis tenkina lašišinėms upėms keliamus
reikalavimus. Šilutės nuotekų valyklos veikla atstatoma, teršalų
koncentracijos į Šyšos upę išleidžiamose nuotėkose nuolat mažėja.
Bendrovei „Šilutės vandenys“ buvo duotas privalomas nurodymas iki
rugsėjo 1 dienos sutvarkyti įrenginius taip, kad į Šyšos upę
išleidžiamose nuotėkose biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras
koncentracijos neviršytų didžiausių leistinų normų, o iki spalio 1
dienos - didžiausių leistinų koncentracijų neviršytų pagal bendrąjį
azotą ir fosforą.
Klaipėdos regiono aplinkos departamentas parengė Šyšos upės
monitoringo programą. Pagal šią programą tikrinama bendrovė „Šilutės
vandenys“, kartą per savaitę imami ir bendrovės „Biofuture“ aušinimui
naudojamo Šyšos upės vandens mėginiai.
Rugpjūčio 20 d. paimti mėginiai parodė, kad „Biofuture“ aušinimui
panaudotas upės vanduo į Šyšos upę išleidžiamas neviršijant didžiausių
leistinų koncentracijų, tačiau iš Šilutės miesto nuotekų valyklos į
Šyšos upę išleidžiamose nuotėkose biocheminio deguonies sunaudojimo
per 7 paras didžiausia leistina koncentracija buvo viršyta 2 kartus.
Ikiteisminį tyrimą dėl Šyšos upės užteršimo liepos pabaigoje
pradėjo prokurorai. Už Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių
naudojimo taisyklių pažeidimą Baudžiamajame kodekse atsakomybė
numatyta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.