Dėl mažų pieno supirkimo kainų ūkiai klimpsta į skolas

„Dėl mažų pieno supirkimo kainų ūkiai klimpsta į skolas, išparduoda techniką“, – Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Pieno tarybos posėdyje kalbėjo Kubilių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas. Jis siūlė išpjauti dalį melžiamų karvių bandos, taip sumažinant įtampą šalies pieno sektoriuje. Valstybė už skerdžiamus galvijus turėtų skirti išmokas.

„Dažnas pažangaus ūkio savininkas dėl Europos Sąjungos paramos tarsi įsikirtęs koją –pasižadėjęs nemažinti karvių skaičiaus“, – liūdną žemdirbių padėtį konstatavo Pieno tarybos narys, Prienų r. ūkininkas Jonas Vilionis.

„Svarbu išlaukti sunkmetį, – sako AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. – Ūkininkams išskerdus bent 10 proc. pieninių galvijų bandos, įtampa šalies pieno sektoriuje nesumažėtų“.

D.Trumpos duomenimis, apie 60 proc. šalyje pagaminamo pieno įvairių produktų pavidalu eksportuojama. Už išvežamą produkciją ir intervencinius pirkimus gautos pajamos išlaiko visą pieno sektorių. Perdirbėjams netekus pajamų už intervencinius pirkimus, ūkininkams reikėtų išskersti ne mažiau nei 40 proc. melžiamų karvių bandos – visoje Europoje juntama pieno perprodukcija.

„Jeigu ūkininkai sunkmetį išlauks, tikrai vėliau kompensuos patirtus nuostolius“, – tvirtina „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas D.Trumpa.

„Išskersti melžiamas karves didelio proto nereikia“, – kalba ekonomistas dr. Kęstutis Jaskelevičius. Jo nuomone, dar neišnaudotas pieno eksporto potencialas, nes perdirbimo įmonių vadovai – prasti prekybininkai. Vakarų Europos rinkos perpildytos, tačiau neribotų galimybių teikia Rusija, Ukraina, Baltarusija, Užkaukazės, Vidurinės Azijos šalys. Didelė pieno paklausa Kinijoje.

Pavojingas Lietuvos pieno ūkio tendencijas, pasak K.Jaskelevičiaus, gali amortizuoti valstybės parama žemdirbiui. Juk ne paslaptis, kad dalį pieno ūkių sunaikino ES išmokos atsisakantiesiems gamybos, dabar dalį sunaikins pieno perdirbėjai, mokėdami diskriminacines, savikainos nepadengiančias žaliavos kainas.

„Briuselyje jau garsiai kalbama apie reguliuojamas pieno supirkimo kainas, pribrendo reikalas to imtis ir Vilniuje“, – įsitikinęs K.Jaskelevičius.

Neseniai šalies pieno sektorių supurtė skandalas dėl antibiotikų liekanų į Rusiją eksportuojamuose pieno produktuose. ŽŪM vykusiame Pieno tarybos posėdyje buvo pristatyta VĮ „Pieno tyrimai“ ataskaita apie žalio pieno kokybės kontrolę.

Ataskaitoje rašoma: „Europos Sąjungos higienos normos reikalauja, kad pienas iš karto po melžimo būtų atšaldomas. Taip sustabdomas bakterijų dauginimasis piene, išsaugomas pieno termostabilumas, reikalingas daugelio kokybiškų produktų gamybai. Tuo tarpu Lietuvoje kooperatyvams suteikta išimtinė teisė surinkti ir pervežti dideliais atstumais šiltą pieną gamintojų taroje, surenkant jį net veikiančių kitų supirkėjų stacionarių pieno supirkimo punktų veiklos zonoje. Faktai rodo, kad taip pienas vežiojamas ilgais maršrutais, kelias valandas. Tokia išimtis sukuria netoleruotiną precedentą nesilaikyti ES higienos normų, sukuria nelygias veiklos sąlygas supirkėjams ir pieno gamintojams, blogina pieno kokybę“.

Už sausų šios ataskaitos eilučių slypi atsakymas, kodėl pieno perdirbėjų pelnai nuolat auga, o pieno gamintojams mokamos žaliavos kainos vis mažėja. Antai Vilniaus vertybinių popierių biržoje priverstinai deklaruojami verslo įmonių pelnai žemdirbiams kelia ir pasipiktinimą, ir nuostabą. Juk ir ūkininkas, ir pieno perdirbėjas moka mokesčius valstybei, tačiau pirmasis atlyginimo negauna, o antrojo siekia dešimtis tūkstančių litų per mėnesį.

Pavyzdžiui, bendrovės „Rokiškio sūris” konsoliduotas pirmojo šių metų pusmečio pelnas siekė 779 tūkst. Lt.

Grupės pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2008–ųjų pusmečiu, smuko 20,5 proc., iki 186,8 mln. Lt. Antrasis ketvirtis „Žemaitijos pieno” grupei buvo pelningas – vien balandį–birželį grupė uždirbo 1,7 mln. Lt grynojo pelno (pernai antrąjį ketvirtį patyrė 4,99 mln. Lt nuostolių), o jos pajamos krito penktadaliu – 20,5 proc., iki 96,5 mln. Lt.

Didžiąją dalį produkcijos – už 106,5 mln. Lt – „Žemaitijos pieno” grupė šiemet pardavė Lietuvoje, kitose Baltijos valstybėse bei NVS šalyse – už 37,6 mln. Lt, Europos šalyse – už 39,5 mln. Lt, JAV – už 1,06 mln. Lt, kitose šalyse – už 2,16 mln. Lt. Už parduotus gaminius įmonė gavo 1,321 mln. Lt subsidijų.

Daugiau kaip du trečdalius savo produkcijos bendrovė „Rokiškio sūris“ eksporto pajamos ne Europos Sąjungos (ES) šalyse šiemet krito 46 proc., o pardavimai Lietuvoje augo 8 proc.

Dėl šiemet kritusių eksporto kainų Europos Sąjungos šalyse per šešis mėnesius pardavimo pajamos nukrito 18,5 proc., iki 106 mln. Lt, kitose šalyse – 46 proc., iki 33,2 mln. Lt.

Tuo tarpu grupės pardavimai vietos rinkoje išlieka stabilūs – per šešis mėnesius jie išaugo beveik 8 proc., iki 135 mln. Lt.

Bendrovės „Rokiškio sūris“ konsoliduotos pajamos šiemet pirmąjį pusmetį sumažėjo 13,4 proc., iki 274,3 mln. Lt, per antrąjį ketvirtį – 17,2 proc., iki 147,3 mln. Lt.

Grynasis konsoliduotas pirmojo šių metų pusmečio pelnas siekė 779 tūkst. Lt.

AB „Pieno žvaigždės“ šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 8,784 mln. Lt ikimokestinio pelno.

Vien per antrąjį ketvirtį „Pieno žvaigždės“ uždirbo 3,867 mln. Lt ikimokestinio pelno. Bendrovė šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 6,62 mln. Lt grynojo neaudituoto pelno. Antrąjį ketvirtį „Pieno žvaigždės“ uždirbo 2,687 mln. Lt grynojo pelno.

Milijonus varto ir kitos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, nors viešai deklaruoja tik graudžias ašaras.

Šiais metais Europos Komisija nutarė atnaujinti pieno produktų eksporto subsidijas. Vėliau jos netgi buvo padidintos.

Pavyzdžiui, į trečiąsias šalis lieso pieno miltelius išvežančiam perdirbėjui birželį subsidija pakilo nuo 21 iki 22,8 EUR už 100 kg, nenugriebto pieno miltelius – nuo 31 iki 35 EUR.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iki rugpjūčio 1 d. išmokėta 6,373 mln. Lt eksporto kompensacijų. Tačiau žemdirbiams už superkamą pieną kainos tik mažėjo. – Subsidijos ir intervenciniai pirkimai mums leidžia tik išgyventi, – skundėsi AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas D.Trumpa.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, šių metų liepos mėn. vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 528,66 Lt/t.

Tai trečdaliu mažiau nei prieš metus, kai buvo mokama 792,49 Lt/t.

2008 m. liepą šalyje supirkta 146 445 t pieno, šiemet – 132 976 t.

Europos Komisijos duomenimis, šių metų gegužę Lietuvoje už toną pieno mokėta 563,7 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai – antras nuo galo rodiklis visoje Europos Sąjungoje po Latvijos (542,2 Lt).

Estijoje gegužę už toną pieno žemdirbiai gaudavo 682,3 Lt, Lenkijoje – 725,8 Lt. Daugiausia mokėjo Kipro (1723,7 Lt) ir Suomijos (1277,9 Lt) pieno perdirbėjai.

Lietuvos pieno sektorių kontroliuojančių valstybės tarnybų yra daugiau negu pakankamai, tačiau dėl pieno ūkių ir juose esančių karvių nesutariama. Dar neseniai viena ŽŪM pareigūnė iš tribūnos graudeno, jog nederėtų pirkti pieno iš ūkių, kuriuose nėra karvių. Tačiau būtent šie „ūkiai“ ir yra pieno supirkėjų aukso gysla.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo Egidijaus Simonio duomenimis, 2009 m. liepos 1 d. šalyje pieną pardavė 40 655 ūkio subjektai. E. Simonio teigimu, nuo metų pradžios kas mėnesį likviduojama po 2–3 tūkst. pieno ūkių, dažniausiai laikančių 1–2 karves.

Valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ ŽŪM Pieno taryboje pateiktais duomenimis, 2009 m. liepos 1–31 dienomis šalyje buvo 29295 aktyvūs pieno gamintojai, laikantys iki penkių karvių, 8306, laikantys 6–19 karvių, 2149, laikantys 21–100 karvių ir 211, laikantys daugiau nei 101 piendavę.

Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorės Daivos Beinorienės pateiktais duomenimis, šalyje 2009 m. rugpjūčio 1 d. įregistruoti 104 066 ūkininkai, laikantys 372610 melžiamų karvių. Atsietąsias papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už rinkai patiektą pieną 2009 m. gavo 60538 pieno gamintojai (gautoji suma – 118,15 mln. Lt).

Pasak D.Beinorienės, pieno sektoriaus problemas spręsti likviduojant dalį melžiamų karvių bandos nėra labai išmintinga. Ūkininkų neišgelbėtų iki šiol galiojusios atsietosios išmokos už paskerstus galvijus (praėjusiais metais už paskerstą bulių buvo mokama 543 Lt). Be to, daugelio pieno ūkių bandą sudaro veisliniai galvijai, kuriuos įsigyjant valstybė mokėjo subsidijas.

D.Beinorienės nuomone, būtų racionalu sudaryti valstybės įgaliotą komisiją ir peržiūrėti ES paramos projektuose dalyvaujančių ūkininkų įsipareigojimus nekeisti ūkininkavimo krypties. Pavyzdžiui, pieno ūkyje yra 500 galvijų, tačiau dalį jų būtina išbrokuoti, išvežti į skerdyklą. Komisija galėtų atleisti ūkininką nuo įsipareigojimų išlaikyti projekte nurodytą galvijų skaičių. Šiai idėjai pritaria ir ŽŪK „Lietuviškas pienas“ valdybos pirmininkas N. Danilčenko. Jo nuomone, ūkininkai nepjautų geriausių karvių, tik neproduktyvias, tačiau sumažintų pagaminamo pieno kiekį ir dėl mikroskopinių žaliavos supirkimo kainų patiriamus nuostolius.

„Išpjovus dalį pieninių galvijų bandos, mums geriau nebūtų“, – sako AB „Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius Linas Grikšas. Jo nuomone, mėsos problema tik paaštrėtų. Dabar daugelyje ūkių kaip papildomas pajamų šaltinis mėsai auginami buliukai. Sumažinus karvių bandas, sumažėtų ir prieauglis. „Krekenavos agrofirmos“ vadovas įsitikinęs, jog pieno sektorius vystosi pagal tam tikrą ciklą: būna potvyniai, būna atoslūgiai. Svyruoja ne tik pieno, bet ir mėsos paklausa, atitinkamai ir kainos. Stebėtina, jog šalies valdžia nesirūpina vietinės kilmės žemės ūkio produktų gamyba.

Neseniai Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), kurios pagrindinis uždavinys – vadovauti tarptautinėms pastangoms bado problemai išspręsti, paskelbė pasaulio pieno sektoriaus apžvalgą. FAO duomenimis, 2009 m. bus pagaminta 699 mln. t pieno, šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Didžioji dalis gamybos (apie 48 proc.) teks besivystančių šalių ūkiams, o Europoje ir Šiaurės Amerikoje dėl brangių pašarų pieno gamyba kris. Pieno gamyba didės Kinijoje (9 proc.), Indijoje (3 proc.), Pakistane (6 proc.), Pietų Amerikos šalyse (3,5 proc.). Nedideliais tempais pieno gamyba didės Pietų Afrikos Respublikoje, Egipte, Alžyre.

Po septynerių pelningų metų nuopuolis ištiko JAV pieno ūkį, čia likviduojamos melžiamų karvių bandos, ūkininkams išmokamos skerdimo subsidijos. Šiemet pieno bus pagaminta 85,5 mln. t. ES šalyse irgi numatomas pieno gamybos mažėjimas – iki 150,9 mln. t.

Lietuvos pieno sektoriui grėsmę turėtų kelti kaimyninė Baltarusija: FAO duomenimis, pieno gamyba 2009 m., palyginti su 2008 m., padidės 5 proc., šalis taps didžiausiu pieno produktų eksportuotoju regione.

Tačiau apskritai pasaulyje pieno produktų eksportas sumažės iki 39,4 mln. t. Ypač ryšku tai bus JAV ir Kanadoje, kur kiekvienos šalies eksportas sumažės beveik 800 tūkst. t. Beveik du kartus (palyginti su 2000 m.) sumažės ES šalių pieno produktų eksportas. FAO prognozuoja, jog dėl prastos pieno sektoriaus padėties pasaulio mastu sumažės investicijos į pieno gamybą.

Pasaulio banko duomenimis, didžiausia pieno produktų importuotoja iki šiol buvo Rusijos Federacija, tačiau 2009 m. jos importas sumažės ne mažiau nei 6 proc. Panaši tendencija bus ir daugelyje Azijos šalių.

FAO duomenimis, 2009 m. sumažės sviesto eksportas (iki 798 tūkst. t). ES šalys eksportuos 150 tūkst. t sviesto (mažiausias kiekis per keletą pastarųjų dešimtmečių). Lieso pieno miltelių eksportas sumažės iki 1186 tūkst. t. Ypač krito JAV lieso pieno miltelių atsargos – eksportuota 350 tūkst. t, pirmąkart taip mažai per paskutinius šešerius metus. ES šalys eksportuos 180 tūkst. t lieso pieno miltelių.

Prognozuojama, jog sūrių eksportas pasaulyje 2009 m. sudarys 1766 tūkst. t, ES šalių dalis – 536 tūkst. t. FAO ekspertų nuomone, sūrių eksportas lėtai, bet augs. Pieno produktų kainos pasaulyje, palyginti su buvusiomis 2007 m., nukrito beveik 60 proc. Tikėtina, kad jos ateityje augs.

FAO duomenimis, pasaulyje 2007 m. buvo pagaminta 676,1 mln. t pieno produkcijos, 2008 m. – 687,7 mln. t, 2009 m. (prognozuojama) – 699 mln. t. 2007 m. eksportuota 1757 tūkst. t pieno miltelių, 2008 m. – 1849 tūkst. t, 2009 m. – 1826 tūkst. t. Lieso pieno miltelių 2007 m. eksportuota 1145 tūkst. t, 2008 m. – 1201 tūkst. t, 2009 m. – 1186 tūkst. t, sviesto 2007 m. – 852 tūkst. t, 2008 m. – 809 tūkst. t, 2009 m. – 798 tūkst. t, sūrių 2007 m. – 1818 tūkst. t, 2008 m. – 1751 tūkst. t, 2009 m. – 1776 tūkst. t. Verta pastebėti, jog ES šalys sūrių 2007 m. eksportavo 594 tūkst. t, 2008 m. – 546 tūkst. t, 2009 m. – 536 tūkst. t, Naujoji Zelandija – 309 tūkst. t (2007 m.), 247 tūkst. t (2008 m.), 284 tūkst. t (2009 m.), Baltarusija – 92 tūkst. t. (2007 m.), 101 tūkst. t (2008 m.) ir 110 tūkst. t (2009 m.).

Lietuvos pieno ūkių šeimininkai kalba, jog visas šalies pieno sektorius (ir valdžios atstovai) paiso tik perdirbėjų interesų. Žemės ūkio ministerijoje vykstančiuose Pieno tarybos posėdžiuose perdirbėjai aiškina, jog jie negali dirbti nuostolingai. Turtus jiems sukrauna „aitvarai“ – pieno statytojai, t.y. būtent „statytojai“, o ne pardavėjai. Ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio pieno ūkio vystymosi tendencijos liudija, jog ne tik pieno gamintojams, bet ir jo perdirbėjams reikia mažinti išlaidas, ieškoti produktų realizavimo rinkų. Pasaulyje mažėja sviesto, sūrių paklausa, tačiau besivystančios šalys didina jų eksportą.

Galbūt Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms racionalu būtų savo gamybos cechus perkelti į Indiją ar Kiniją. Kėdainiečiai agurkus ten (Indijoje) jau marinuoja. Pieną sutirštinti ar paversti milteliais tuoj išmoks ir ūkininkai. Išsireikalaus ES eksporto subsidijų. Papjauti du kartus per mėnesį pinigus duodančią karvę vargu ar verta. Prablaivėti (nuo milijoninių pelnų) bent kartą galėtų pieno perdirbėjai, o ir visam šalies žemės ūkio gamybos sektoriui norėtųsi turėti šeimininką ne Briuselyje.