Ugnies žmonės

Ilona, 22 metai. Psichologijos studentė.

Patirtis: 6 mėnesiai.

Vieną dieną supratau, kad man atsibodo monotoniškas gyvenimas. Specialiai neieškojau, kaip jį paįvairinti, bet ugnis pati mane susirado. Kaip? Tiesiog akis užkliuvo ir prisidėjau prie šios komandos.

Gabriela Aneta Zolnierova, 19 metų. Kulinarė.

Patirtis: metai.

Man patinka rizika, veiksmas, sportas. Draugas, žinodamas mano charakterį, pasiūlė išbandyti šokį su ugnimi. Per dieną išmokau pagrindinius judesius, o kitą dieną jau drąsiai šokau su ugnimi. Man patinka ugnis, judesiai, patinka sulaukti žiūrovų reakcijos. O dėmesio sulaukiu tikrai nemažai, nes esu maža ir labai lanksti.

Inesa Statino, 18 metų. Moksleivė.

Patirtis: metai.

Rengiausi dalyvauti mokykloje vykusiame grožio konkurse ir mąsčiau, kokį talentą galėčiau pademonstruoti. Draugas patarė, kad būtų gražu, jei parodyčiau kelis triukus su ugnimi. Surengė man kelias pamokas, ir štai aš jau ant scenos – visiškai be patirties.

Viskas puikiai pavyko, nieko nesužalojau ir pati nesusižalojau. Vėliau internete pamačiau vaikino su ugnimi nuotrauką. Susipažinome ir jis mane pakvietė prisidėti prie fakyrų.

Nerijus Saldūnas, 26 metai. Vadybininkas.

Stažas: 2 metai.

Ugnis mane visą laiką traukė. Vaikystėje namuose buvau net lauželį sukūręs metalinėje dėžutėje.

Per televizorių dažnai matydavau triukus su ugnimi. Mane labiausiai žavėjo ugnies pūtimas. Pradėjau domėtis, skaityti, kaip tai atliekama. Labai norėjau išbandyti, tačiau nežinojau, kokį skystį reikia naudoti, o su netinkamu bijojau rizikuoti.

Per savo 24-ąjį gimtadienį netikėtai pamačiau žibalo buteliuką. Tai paskatino pabandyti pūsti ugnį. Pirmas pūtimas pavyko tobulai. Antras – visiškai nepasisekė. Vėliau pabandžiau per vakarėlį su bendradarbiais. Fotografas mane nufotografavo. Išėjo įspūdingos nuotraukos, tad įdėjau jas į internetą. Vėliau mane pakvietė prisidėti prie kitų fakyrų.

Kiekvieno fakyro pažintis su ugnimi buvo skirtinga, tačiau visi jie išėjo tą pačią mokyklą. Įrankius, kurių reikia šokiui su ugnimi, šokėjai gaminasi patys. Bet pirmiausia išmoksta juos suvaldyti nedegančius.

Vieni pradeda nuo lanko mėtymo, kiti nuo lazdų, vėduoklių, gyvatėlių (grandinės su metaliniu kamuoliu apačioje).

„Atlikti tą patį veiksmą su degančiu ir nedegančiu įrankiu yra visiškai skirtingi dalykai. Pas mus pamokas pradėjo lankyti mergina, kuriai puikiai sekėsi mėtyti lanką, bet kai lankas buvo uždegtas, jai niekaip nepavyko jo pagauti. To, ką išmoksti be ugnies, turi mokytis iš naujo jau su ugnimi“, – pasakoja Gabriela.

Norintys išmokti pūsti ugnį iš pradžių turi bandyti su nedegiu skysčiu. Svarbiausia užduotis – išmokti purkšti burnoje esantį skystį.

„Nieko negalima daryti nežinant svarbiausių taisyklių. Yra buvę atvejų, kad vaikinai pabandė pūsti ugnį su benzinu, o ne žibalu. Įvyko sprogimas – padariniai neatitaisomi“, – pasakoja Gabriela.

Nerijus neslepia, kad visiems pradžioje būna nejauku ir net baisu.

„Iš pradžių mokiausi kaip ir visi – su neuždegtais įrankiais. Nežinau kodėl, bet pūsti ugnies visai nebijojau, nors tai – pats pavojingiausias numeris. Dabar viską galiu padaryti užsimerkęs. 99 procentais esu įsitikinęs, kad man nieko nenutiks“, – tikina Nerijus.

Fakyrai treniruojasi 3 kartus per savaitę po 2–3 valandas.

„Vasarą – rečiau, žiemą – dažniau. Ką daugiau veikti, kai šalta? Tik su ugnimi žaisti“, – juokauja Inesa.

Visiems fakyrams jų veikla atrodo paprasta ir nė kiek nepavojinga, tačiau artimiesiems viskas atrodo daug rimčiau ir pavojingiau.

„Anksčiau po kiekvieno pasirodymo skambindavo mama ir klausdavo, ar viskas gerai. Dabar jau nurimo, gali ramiai naktimis miegoti, nes mūsų pasirodymai dažniausiai vyksta vėlai vakare, naktį“, – pasakoja Gabriela.

„Mano mama iki šiol prašo, kad nepūsčiau ugnies. Bet negaliu to atsisakyti, nes ugnis tampa kaip narkotikas“, – pasakoja Nerijus.

Ugnies trauka užvaldė ne tik Nerijų, bet ir merginas.

„Aš pirmą kartą pabandžiau šią savaitę, – nedrąsiai prasitaria Ilona. – Dabar jau visu tempu mokausi. Noriu ir aš pūsti ugnį per pasirodymus.“

Fakyrai neslepia, kad ugnis jiems – kaip narkotikai, tačiau patys mėgina atkalbėti visus, kurie užsimano pabandyti pūsti ugnį, nes žibalas yra labai kenksmingas organizmui ir yra didelė galimybė užsidegti.

„Po ugnies pūtimo valandą negalima valgyti, gerti, reikia tik praskalauti burną. Negalima ryti seilių, todėl labai negražiai atrodo, kai eina mergina ir spjaudosi. Nieko nepadarysi, toks neįprastas mūsų pomėgis“, – šypsosi Ilona.

Nei merginos, nei Nerijus nenaudoja jokio specialaus kremo, kuris saugotų nuo karščio. Mūvi tik odines pirštines ir vilki medvilninius drabužius. Įrankius jaunieji fakyrai gaminasi patys, todėl kartais nežino, ar iš tiesų viskas gerai, kaip degs, ar nebus per didelė liepsna. Jie kiekvieną akimirką turi būti labai susikaupę ir atidūs, tačiau traumų išvengti nepavyksta. Visi fakyrai ant kūno turi ne po vieną randą.

„Šitas atsirado, kai susikibo mano ir Ilonos lankai“, – demonstruoja randą ant kojos Inesa ir džiaugiasi, kad viskas baigėsi laimingai.

„Pradžioje man labai patiko sukti lanką, todėl randų atsirado ant viso kūno. Bet pamažu išmokau. Jei per pasirodymus pučia vėjas, jaučiu, kaip svyla oda. Nusvilusios blakstienos nieko nestebina“, – pasakoja Gabriela.

„Taip, tai, ką darome, pavojinga. Dažnai kalbame, kaip elgtis nelaimės atveju, kad per sekundę reaguotum, o nesustingtum apimtas panikos. Labai akcentuojame žiūrovų saugumą. Visi judesiai nukreipti nuo žmonių. Kai žmonės pajunta ugnies karštį, patys pradeda trauktis“, – tikina Nerijus.

Scenoje akrobatinius triukus atliekantys jaunuoliai sutartinai pabrėžia: kur ugnis ir pavojai, šypseną sunku išspausti.

„Bandome, bet labai sunkiai pavyksta, ypač kai beveik kiekvieno pasirodymo metu nutinka kas nors netikėto ir ekstremalaus. Prieš pasirodymą įrankius išmirkome degiame skystyje. Pradžioje, kol skystis nebūna išgaravęs, įrankiai labai taškosi. Gali užsidegti drabužiai, tačiau akimirksniu užgesiname ir tai pasirodymo nesugadina“, – pasakoja Nerijus.

„Jei kuris nors vienas išmeta lanką ar kitą savo įrankį – gauna nuobaudą, nes kenčia visų mūsų pasirodymas. Kokią nuobaudą? Draugiškai visi kartu išgeriame šampano butelį. Kaip jums atrodo, ar mes normalūs?“ – klausia Ilona ir priduria, kad ši veikla – tikrai ne kiekvienam.