„Varėnos pienelį“ stiprins ir ES pinigai

Aldona KVEDARIENĖ
Nedidelę - iki 150 tūkst. litų paramą žemės ūkio produkcijos perdirbėjai gali gauti ir be verslo plano.
Prieš keletą metų nugyventa ir iš varžytynių pardavinėta Varėnos pieninė tampa modernia įmone. Įmonę sustiprins ir jai skiriama ES parama.
Parama UAB „Varėnos pienelis“ bus skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.
Pagal projektą bendrovė ketina atnaujinti visą gamybos ir technologijos įrangą.
Bendra projekto vertė su PVM - per 13 mln. litų.
Iš ES paramos lėšų įmonei bus kompensuojama 40 proc. visų išlaidų. Įmonės vykdančiojo direktoriaus Kęstučio Izokaičio nuomone, tai labai daug. „Mąstykime taip: jeigu perki seną įrangą, ji būna 30 procentų pigesnė. O čia - 40 proc. kompensuoja. Vadinasi, naują įrangą įsigysi pigiau nei seną“, - skaičiavo direktorius.
Investuoja kasmet
Atvykusius į įmonę direktorius mus pavaišino šviežiais sūreliais. Skaniausias jų - su vanile ir šokoladu.
„Kiekviena šeimininkė valgį verda savaip: vienos - skanu, kitos - nelabai“, - bendrovės direktorius sakė, kad „Varėnos pienelio“ sūrelius perka.
Saldžiuosius sūrelius įmonė pradėjo gaminti šį pavasarį. „Pasistatėme dvi sūrelių gamybos linijas“, - paaiškino direktorius.
Investicija į įmonę ir jos technologijas jam nėra naujiena. Nuo tada, kai įmonę įsigijo naujieji savininkai, investicijos tapo įprastu reikalu.
Nupirko estai
Prieš ketverius metus buvusią Varėnos pieninę likvidavo ją valdanti „Rokiškio sūrio“ bendrovė. Pieninės turtas buvo parduodamas iš varžytynių.
Vieni varžytynių dalyviai norėjo buvusios pieninės patalpose įrengti obuolių sandėlius, kiti - garažus.
Nupirko du estų verslininkai Ottas Tamis ir Tomas Tollis. Jie ne tik atnaujino čia buvusią pieno produktų gamybą, bet ją dar ir išplėtė.
Likviduotos pieninės pastatas buvo rekonstruotas, sumontuoti nauji įrenginiai, įdiegtos naujos technologijos.
Šiandien įmonė gamina daugiau kaip 150 pavadinimų įvairių rūšių pieno produktų, joje dirba 162 žmonės. „Žmonės turi darbą“, - džiaugėsi direktorius.
Pats K.Izokaitis čia dirba 23 metus, tad gerai prisimena įmonės raidą.
Gavo ES pažymėjimą
Nuo pirmykštės įmonės „Varėnos pienelis“ skiriasi ne tik tvarka, bet ir gaminamo produkto kokybe.
„Gavome Europos Sąjungos sertifikatą“, - pasigyrė direktorius. Tai reiškia, kad bendrovė atitinka europinius sanitarijos ir higienos reikalavimus.
ES pažymėjimas leido įmonei produkciją realizuoti ne tik Lietuvoje. Rinkos ji galėjo ieškoti ir užsienyje.
„Šiandien beveik trečdalį produkcijos realizuojame Latvijoje“, - K.Izokaitis sakė, kad eksportas įmonei esąs labai naudingas.
Parengė verslo planą
Įmonė nežada sustoti - pernai ji parengė naują verslo planą. Pagal jį ketinama pagerinti visas gamybos grandis - nuo pieno priėmimo iki gatavos produkcijos sandėlių.
Pieną įmonei tiekia pieno gamintojų kooperatyvai iš visos Lietuvos. Ir tada, kai lankėmės įmonėje, priėmime stovėjo „Pieno gėlės“ pienvežis.
Kad žaliavas tiekiantis transportas būtų greičiau atlaisvinamas, įmonė įrengs dar vieną pieno priėmimo liniją.
Taip pat pagal projektą bus modernizuojamos pieno linijos, šaldytuvai.
Dabar veikiantys šaldytuvai pieną šaldo nepriekaištingai. Pieną šaldo tekantis ledinis vanduo. Tačiau, pasak direktoriaus, šis dar sovietinių laikų šaldytuvas eikvoja daug elektros energijos. Naujiems šaldytuvams jos reikės per pusę mažiau. „Įmonės modernizavimas taupo energijos šaltinius“, - sakė direktorius.
Įmonės projektas turėtų atsipirkti per 5 metus. Jo vertė - per 13 mln. litų.
Kreipėsi paramos
Projektui įgyvendinti UAB „Varėnos pienelis“ kreipėsi ES paramos.
Paramos bendrovė kreipėsi pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.
Pagal šią veiklos sritį gali būti finansuojama iki 40 proc., o didelėms įmonėms - iki 20 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
UAB „Varėnos pienelis“ metinė apyvarta dar nėra peržengusi 250 mln. litų ribos, tad jai bus kompensuojama 40 proc. projekto išlaidų.
Paskelbė apklausą
Paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) bendrovė pasirašė birželį.
Šiuo metu ji jau pradėjo pirkimų apklausą.
„Sulaukėme 43 pasiūlymų. Iš Estijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Čekijos“, - vardijo direktorius.
Iki apklausos pabaigos liko dvi savaitės, tad pasiūlymų būsią ir daugiau.
Bendrovės pasirinkimą lems mažiausia pasiūlyta kaina.
Rinka įneša pataisų
Paklaustas, ar sunku buvo gauti paramą, „Varėnos pienelio“ vadovas nesiskundė. „Dabar, kai atgal žiūrime, atrodo, to vargo nebuvo“, - sakė jis.
Tačiau, jo manymu, nereikėtų taip smarkiai detalizuoti verslo plano. Dažnai tokios plano detalės nueina perniek.
„Rinka įneša savų pataisų. Jeigu prekė tampa nepaklausi (o ar bus ji paklausi, iš anksto niekas negali žinoti), nejaugi investuosi į jos gamybą tik todėl, kad taip buvo numatyta plane?“ - retoriškai klausė direktorius.
Mažiau slenksčių
Verslo plano nereikia ruošti, jei prašoma mažesnės, iki 150 tūkst. litų paramos. Tokio dydžio paramai taikoma supaprastinta jos gavimo tvarka.
Norint gauti iki 150 tūkst. litų paramą, užtenka pateikti paraišką ir atsakyti į joje esančius klausimus - užpildyti jos atitinkamą formą.
Dėl mažesnės nei 150 tūkstančių litų paramos pareiškėjai sugaiš kur kas mažiau laiko, nes gerokai sutrumpinti paraiškos vertinimo terminai, taip pat jie išvengs kitokių biurokratinių kliūčių.
Galima gauti 300 tūkst. litų
150 tūkst. litų parama nėra didelė suma. Ypač žemės ūkio produktų perdirbimo srityje, kur investicijos skaičiuojamos milijonais.
Tačiau įgyvendinus vieną projektą, pagal tą pačią priemonę galima kreiptis paramos ir kitam projektui.
Per vieną kvietimo teikti paraiškas laikotarpį galima gauti ne daugiau kaip 300 tūkst. litų paramos.
Paraiškos jau renkamos
Mažesnės - iki 150 tūkst. litų ES paramos gali siekti ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai - žemės ūkio kooperatyvai, labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, perdirbančios žemės ūkio produktus ar užsiimančios jų rinkodara.
Mažoji parama jiems gali būti teikiama pagal tą pačią - Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.
Paraiškas mažajai paramai reikia teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams skyriams pagal projekto įgyvendinimo vietą. Jos bus renkamos iki šių metų pabaigos.
Supaprastinta tvarka - ir perdirbėjams
* Paraiškos supaprastinta tvarka paramai gauti yra renkamos pagal šias keturias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones: priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.
* Nuo rugpjūčio vidurio parama supaprastintomis sąlygomis gali pasinaudoti ir žemės ūkio perdirbėjai, t.y. įmonės ar kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara.
* Įmonės turi užsiimti šia veikla ne trumpiau kaip 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo.
* Kooperatyvams toks reikalavimas netaikomas.
* Didele įmone laikoma tokia įmonė, kurioje dirba nuo 250 iki 750 darbuotojų arba kurios metinė apyvarta yra nuo 172,64 iki 690,56 mln. litų.
* Vidutinėms ir mažoms įmonėms gali būti finansuojama iki 40 proc., o didelėms įmonėms - iki 20 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
* Žemės ūkio produktų perdirbėjai iki rugpjūčio pabaigos mažesnei paramai gauti jau pateikė 2095 paraiškas. Bendra jų prašoma paramos suma - 196 038 962 litai.
Mažesnė parama - mažiau biurokratizmo
* Prieš užregistruojant paramos paraišką atliekamas administracinės atitikties tikrinimas. Nustatoma, ar paraiška yra tinkamai užpildyta ir ar pateikti visi reikalaujami dokumentai.
* Jei bus neatitikimų, pareiškėjui bus pateiktas neatitikimų ar trūkumų sąrašas. Ištaisęs juos, jis galės vėl kreiptis dėl paramos.
* Administracinės atitikties vertinimas trunka ne ilgiau kaip 1 darbo dieną.
* Antrasis vertinimo etapas negalės trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo dienos. Jei nebus pastebėta kitų neatitikimų, pareiškėjui bus skiriama parama.
* Verslo planas yra paraiškos sudėtinė dalis. Pareiškėjui tereikia atsakyti į pateiktus klausimus ir užpildyti paraiškos formą.
* Paraiška ir kiti dokumentai turi būti pristatyti į NMA teritorinį skyrių asmeniškai arba per įgaliotą asmenį. Paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu pateiktos paraiškos nepriimamos.
* Jei pareiškėjas iki paraiškos pateikimo dienos patyrė ir apmokėjo dalį ar visas su projekto įgyvendinimu susijusias investicijas, jis kartu turi pateikti ir mokėjimo prašymą.
* Mokėjimo prašymas teikiamas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį galima pateikti iki šešių mokėjimo prašymų.
* Įgyvendinus vieną projektą, pagal tą pačią priemonę galima kreiptis paramos ir kitam. Tačiau per vieną paraiškų teikimo laikotarpį negali būti skirta didesnė kaip 300 tūkst. litų parama.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.