Koks bus prasidedantis naujas politinis sezonas? Ar nekyla grėsmė valdančiajai koalicijai iširti? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su politologu Vladimiru Laučiumi.
- Artimiausiu metu valdančiajai koalicijai teks persvarstyti koalicinę sutartį, perdalyti valdžios postus. Ar nesikeis ir jos sudėtis?
- Manau, didelių staigmenų nebus. Koalicija neturėtų keistis. Jei iš jos pasitrauktų keli A.Valinsko šalininkai, valdančioji dauguma Seime būtų išsaugota.
Jei pasitrauktų daugiau parlamentarų ir dauguma būtų prarasta, konservatoriai dar turi rezervų tokiai spragai užkamšyti.
- Kokią frakciją jie galėtų pasitelkti?
- Pirmiausia – Darbo partijos frakciją.
- Tačiau kaip ideologiniu požiūriu konservatoriai paaiškintų tokį kūlverstį savo rinkėjams, jei vakarykščiai jų priešai taptų bičiuliais?
- Ideologiniu požiūriu tai atrodytų ne ką prasčiau nei konservatorių kinkinys su A.Valinsko partija.
Ši valdančioji koalicija iš viso suburta ne ideologinio bendrumo pagrindu. Tai grynai pragmatinis darinys.
- Ar praktiniai interesai nevers ir A.Valinsko šalininkų ne trauktis iš valdančiosios koalicijos, bet mėginti išsaugoti bent dalį postų?
- Iš tiesų nematau, kas dabartinėje koalicijoje norėtų trauktis į opoziciją. Nebent turėtų vilčių suburti naują valdančiąją daugumą, tačiau tai dabar yra neįmanoma.
Krizė tęsiasi, todėl ir opozicija nelabai nori perimti valdžią.
- Net ir per krizę valdžios postų perdalijimas gali virsti peštynėmis. Ar tai nepakirs valdančiosios koalicijos stabilumo?
- Ši koalicija marga iš prigimties, ji niekada ir nebuvo labai stabili, nes sudaryta iš sunkiai suderinamų fragmentų. Portfelių perdalijimas čia mažai ką pakeis.
Kai konservatoriai apsisprendė valdyti šalį kartu su A.Valinsko partija, po valdančiosios koalicijos pamatais buvo padėta tiksinti mina. Tai, kas dabar vyksta, visiškai dėsninga.
Nepatikimi partneriai ir liberalcentristai. Konservatoriai retai kada su jais sutardavo.
Liberalcentristų frakcijos seniūnas Artūras Zuokas yra sakęs, kad jam geriausiai sekėsi dirbti ne su Andriumi Kubiliumi, o su socialdemokratų premjerais Algirdu Brazausku ir Gediminu Kirkilu.
Vieša paslaptis, kad ir dabartiniai procesai „prisikėlėlių“ frakcijoje susiję su kai kuriais A.Zuoko manevrais. Mat Laimonto Diniaus, dalies kitų A.Valinsko oponentų politinės šaknys – Liberalų ir centro sąjungoje.
- Negi liberalcentristai lįstų į opozicijos apkasus?
- Pats A.Zuokas, jo artimiausias bendražygis Žilvinas Šilgalis ir gal dar kuris liberalcentristas galėtų persimesti į opoziciją drauge su A.Valinskui oponuojančiais buvusiais „prisikėlėliais“.
Tačiau, manau, kita liberalcentristų frakcijos dalis niekur neišeitų, nes opozicijoje jų balso vis vien nebūtų girdėti.
Tokiai nedidelei frakcijai du ministrų portfeliai – geriausia, apie ką įmanoma svajoti. Net jei jiems būtų paliktas ir vieno ministro postas, dauguma liberalcentristų frakcijos liktų su konservatoriais.
Netikiu, kad ir visi buvę „prisikėlėliai“ eitų paskui savo vadus į opoziciją. Todėl konservatoriams visais atvejais nebus sunku sulipdyti daugumą iš tokių atplaišų.
- Krizė gilėja, artėja dar ir sunki žiema, kai jau bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, augs socialinė įtampa. Bet prognozuojate, kad konservatoriai vis vien lengvai išlaikys valdžią savo rankose?
- Neįsivaizduoju, kas juos artimiausiu metu galėtų pakeisti. Opozicija visiškai pasyvi. Nėra net šešėlinės vyriausybės, negirdėti jokių realių siūlymų, ką galima daryti kitaip.
Socialdemokratai sutrikę, nutilę, jie nėra pasirengę perimti valdžią.
Paradoksas, kad blogėjanti ekonominė situacija ne silpnina, o stiprina konservatorius. Net mistiniam oligarchų klanui priskiriami verslininkai tik dejuoja, kad valdžia jų negirdi. Beje, tai rodo, kad jie nėra jokie oligarchai, nes neturi realios politinės įtakos ką nors pakeisti.