Tai antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos
evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae - Sinodas atstovai.
„Radvilų palaidojimas buvo paskutinis lašas, perpildęs taurę. Mūsų
parapijiečiai klausia, kodėl įvyko tokios iškilmės. Mes jaučiamės ir
pažeminti, ir įskaudinti, ir įžeisti, nes Radvilos buvo palaidoti kaip
bedieviai“, - teigė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos
prezidentė Renata Bareikienė.
Anot R.Bareikienės, dėl neva susiskaldžiusios evangelikų reformatų
bažnyčios speciali perlaidojimo komisija likus kelioms dienoms iki
iškilmių dėl ceremonijos eigos kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių
Kubilių, kuris esą nusprendė, kad Radvilos bus laidojami
nepatarnaujant evangelikų reformatų kunigams.
„Premjero sprendimas buvo daugiau nei keistas, kad Radvilos bus
laidojami tik valstybiniu būdu, be dvasininkų patarnavimo“, - tvirtino
R.Bareikienė.
Unitas Lithuaniae - Sinodas generalinis superintendentas Rimas
Mikalauskas tvirtino, esą evangelikai reformatai iš esmės nėra
susiskaldę, tiesiog egzistuoja ginčai bendruomenės viduje, kuriuos
Bažnyčia išspręs pati.
Superintendento teigimu, dėl tokio požiūrio jie jaučiasi
ignoruojami.
Konfliktas tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas
Lithuaniae - Sinodas, vadovaujamos R.Mikalausko, ir Lietuvos
evangelikų reformatų bažnyčios, kuriai vadovauja Algimantas
Kvedaravičius, tęsiasi nuo 2002 metų.
Valstybė pripažįsta abi evangelikų reformatų religines bendrijas
kaip tradicines.
Vyriausybė pabrėžia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimo iškilmių metu buvo atliktos evangelikų reformatų religinės apeigos, palaikai perlaidoti su derama pagarba.
Premjero sudarytai Radvilų perlaidojimo tarpžinybinei darbo grupei, vadovaujamai Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, iškilo problemų, nes oficialiose iškilmėse siekė dalyvauti dvi Lietuvos evangelikų reformatų religinės organizacijos. Dėl to darbo grupė paliko teisę pačioms evangelikų reformatų religinėms bendrijoms apsispręsti dėl religinių apeigų atlikimo laiko ir būdo.
Nepavykus susitarti dėl vieningo dalyvavimo iškilmėse, darbo grupė priėmė sprendimą, kad abiejų evangelikų reformatų religinių bendrijų atstovai atskirai atliks religines apeigas Radvilų giminės atstovų palaikų pagerbimo ir lankymo dienomis, taip pat perlaidojimo dieną, kriptos lankymo metu.
„Religinių apeigų klausimą Radvilų perlaidojimo iškilmių programoje sprendė ne Vyriausybė, ar tuo labiau Ministras Pirmininkas, o pačios Lietuvos evangelikų reformatų religinės organizacijos", - teigiama Vyriausybės pareiškime.
„Linkime Lietuvos evangelikų reformatų religinėms organizacijoms vienybės visų tikinčiųjų labui ir kuo greičiau pasiekti bendrą sutarimą", - sakė D.Matulionis.
LDK didikų Radvilų giminės atstovų palaikai Dubingių piliavietėje
Molėtų rajone iškilmingai perlaidoti šeštadienį.
Žinomų didikų palaikai Dubingiuose rasti 2004 metais. 2004-2007
metais antropologai, istorikai, menotyrininkai ir archeologai
bendromis pastangomis identifikavo 8 Radvilų giminės atstovų palaikus:
LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko, Liublino
unijos priešininko, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus
Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-
Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono
Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus
Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (M.R.Rudojo
vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos
Perkūno pirmosios žmonos).
Radvilų giminė - viena iš įtakingiausių šeimų Lietuvos istorijoje.
Ši giminė turėjo įtakos politiniam ir kultūriniam valstybės vystymosi
procesui, o su jų paremta Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčia siejamas
baroko atėjimas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mikalojus Radvila
Juodasis, perėjęs į kalvinistų tikėjimą, tuo siekdamas Lietuvą
atriboti nuo katalikiškos Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos,
padėjo šalyje šalia katalikų įsitvirtinti evangelikų reformatų
bažnyčiai.