Tradicinių plūgų klasėje R.Kleiva iš 28 varžovų buvo penkioliktas, o apverčiamaisiais plūgais aręs K. Genčius iš trisdešimties artojų pasiekė devynioliktą rezultatą, rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
Pasak artojų trenerio inžinieriaus, bendrovės „Laumetris“ direktoriaus Jono Putnos, dalyvavimas Pasaulio arimo varžybose kaskart yra didelis iššūkis visiems jų dalyviams.
„Šįmet tokiose varžybose jėgas bandėme jau vienuoliktą kartą. Išvažiuodami sakėme, jog daugmaž žinome, ko tikėtis. Visą laiką važiuojame laimėti, o sekasi taip, kaip sekasi. Juk į jas suvažiuoja patys geriausi artojai iš daugelio šalių. Ne viską lemia patirtis. Šįmet teko varžytis labai prastuose laukuose. Slovėnai varžyboms parinko laukus, kuriuose derlius buvo nuimtas po ilgų liūčių.
Taigi visiems sąlygos buvo sudėtingos, bet vienodos visiems dalyviams. Tai, kad pasiekėme vidurį, visai neblogai. Juk mes neturime tokių gerų pasiruošimo sąlygų kaip gerokai turtingesni vokiečiai. Jie visą mėnesį Slovėnijoje treniravosi, o užėmė labai panašias pozicijas kaip ir mūsų artojai“, - įspūdžiais iš 56-ųjų Pasaulio arimo varžybų dalijosi J.Putna.
Šįmet Pasaulio arimo varžybose laurus nuskynė jauni artojai: tradicinių plūgų grupėje austras, o apverčiamųjų - belgas.
Lietuviai tikėjosi aukštesnių pozicijų, juolab, kad pernai iš Austrijos tas pats artojų duetas grįžo gana gerai pasirodęs. K. Genčius praėjusiais metais antrąją dieną buvo trečias ir laimėjo bronzos medalį.
Daugkartiniai Lietuvos arimo čempionai ir daugkartiniai Pasaulio arimo varžybų dalyviai R.Kleiva bei K.Genčius pripažįsta, kad varžybos - tai kova, kurios baigtį lemia tai, kaip gerai įvaldytas arimo menas, na, o kartais ir mažytis subjektyvumas, juk svarbūs net milimetrai.
Lietuva į Pasaulio artojų organizaciją įstojo 1999 metais ir nuo to laiko dalyvauja šios organizacijos rengiamose Pasaulio artojų varžybose, kurios kasmet vyksta vis kitoje valstybėje. Pirmosios Pasaulio artojų varžybos įvyko 1953 metais Kanadoje. 2007 metais jos buvo surengtos ir Lietuvoje.