Pasėlių draudimo bendrovė „Vereinigte Hagelversicherung” – tai pačių žemdirbių bendrovė, dirbanti pagal ilgus metus Vokietijoje veikiančią ir pasiteisinusią praktiką. Kaip naująją tvarką vertina draudikai?
Pakomentuoti paprašėme pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung” filialo Lietuvoje vadovą Algimantą Navicką.
„Po šio pasikeitimo sumažėjo pasėlius draudžiančiųjų žemdirbių. Pats draudimo produktas, kuris buvo pernai ir šiemet teikiamas žemdirbiams, apėmė keturias rizikas, tai buvo priimta Vyriausybės pageidavimu.
Be abejo, geresnis produktas ir kainuoja brangiau. Vokiečių specialistai nagrinėjo mūsų pastarųjų 30 metų meteorologinių duomenų bazes, įvedė įvairius žemės parametrus, įvertino reljefą, augalų jautrumą ir išvedė rizikos koeficientą kiekvienai augalų rūšiai nuo kiekvienos rizikos. Tai visiškai nepriklausė nuo kokių nors rinkos konjunktūros ar kitokių dalykų, buvo paskaičiuoti grynai matematiniai tikimybiniai tarifai.
„Vereinigte Hagelversicherung” pasėlių draudimo bendrovė pasisako už savanoriškumą. Norime turėti tuos klientus, kurie suvokia draudimo naudą ir yra pasirengę patys savanoriškai drausti pasėlius. Tai jie tikrieji mūsų klientai. Deja, Lietuvoje tokių ūkininkų nėra daug.
Kai vokiečiai atvažiuoja pas mus, jie nesupranta, kodėl Lietuvos žemdirbiai nenori drausti savo pasėlių, nors jiems 50 proc. draudimo sumos kompensuoja valstybė. Pas juos nekompensuoja nieko. Mūsų Vyriausybė prisiima tam tikrą riziką. Tai galbūt vienas pažangiausių projektų visoje ES dėl pasėlių draudimo.
Žinoma, prievarta gimdo pasipriešinimą. Žemės ūkio ministerijos nutarimu, parama besinaudojantiesiems žemdirbiams draudimas neprivalomas. Mūsų įmokos tikrai sumažės, tačiau įvertinant tai, kas įvyko per pastaruosius keletą metų, kiek dėl įvairių priežasčių patirta žalos, manau, kad žemdirbiai, kaip ir kitose šalyse, laisvanoriškai drausis pasėlius.
Be abejo, ir mums geriau turėti tuos klientus, kurie supranta ir įvertina draudimo naudą.
Ūkininkavimas yra verslas. Bet yra rizikos, kurias galima valdyti pačiam. Yra rizikų, kur skėčio, kai ateina kruša, virš prinokusių rapsų lauko neišskleisi.
Dabar, pavyzdžiui, kai kur turime ir 70, ir 80 proc. rapsų laukų pažeidimus. Sumos nemažos - 3 tūkst. Lt/ha ir daugiau mokama draudimo išmokų. Tokios apsaugos, kokią suteikia draudimas, jokios techninės priemonės praktiškai padaryti negali. Kitose ES šalyse žemdirbiai tai supranta. Toje pat Vokietijoje draudžiasi 70 proc. žemdirbių, o kodėl mes, lietuvaičiai, norime būti protingesni?
Jeigu nebūtų perdraudimo sistemos, Vokietijoje šiemet bendrovei tektų išmokėti apie 87 proc. visų gautų įmokų. Perdraudimo sistema visą tai kompensuoja, todėl bendrovė gyvena gerai.
Kad ir sunkmečiu, jei draudimas nuo dviejų rizikų kainuoja 10-12 Lt/ha, argi tai dideli pinigai? Dabar siūlome žemdirbiams pigesnius draudimo paketus, galima pasirinkti atskiras augalų grupes, atskiras rizikas. Rapsus galima drausti nuo sausros, javus – nuo kelių rizikų. Kiekvienas ūkininkas gali valdyti savo rizikas ir lanksčiai pasirinkti draudimo sumas.
Manau, kad tai, ko žemdirbiai norėjo, per pastaruosius dvejus metus yra padaryta.”
Komentarą parengė „ŪP” korespondentė