Lietuvos vyriausybės vadovo teigimu, per susitikimą su Suomijos
premjeru Matti Vanhanenu jis išsakė Vilniaus
nepritarimą Rusijos ir Vokietijos dujotiekiui, nes jis galįs sukelti
neigiamų aplinkosauginių bei politinių pasekmių.
„Suomijoje diskusija kaista, ir požiūriai nėra vieningi“, -
telefonu iš Suomijos BNS sakė A.Kubilius.
Lietuva, kitos Baltijos šalys bei projektą kritikuojanti Lenkija
neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau projektą turi
palaiminti Suomija, Švedija ir Danija, nes dujotiekis eis per šių
valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis.
Lietuvos premjero teigimu, Suomijos vyriausybės vadovas negalėjo
tvirtai pasakyti, ar Helsinkis duos leidimą dujotiekio tiesimui.
„Jų diskusijos kaip tik įgauna naują pobūdį, darosi vis
aktualesnės ir aštresnės. Žinau viena, kad rugsėjo pabaigoje -
spalio pradžioje Suomijos vyriausybė ruošiasi sprendimą priimti.
Koks tas sprendimas, Suomijos premjeras tikrai neatskleidė, kaip tai
gali būti“, - sakė A.Kubilius.
Anot premjero, dujotiekio projektą Suomijos valdančiosios
koalicijos partijos vertina skirtingai, be to, nėra aišku, ar jam
pritars nuo vyriausybės nepriklausoma aplinkos apsaugos agentūra.
„Kaip suprantu, yra įvairių nuomonių pačioje vyriausybėje, ir
koalicijos partijos turi skirtingų požiūrių, todėl Suomijos
premjeras negalėjo pasakyti, kaip sprendimas gali atrodyti. Po to
sprendimą svarstys ir jų aplinkos apsaugos agentūra, kuri yra
visiškai nepriklausoma nuo vyriausybės, ir ji tą sprendimą
priiminės žymiai vėliau, ir sprendimas gali būti visoks“, - teigė
A.Kubilius.
Anot užsienio žiniasklaidos, Suomijoje leidimo išdavimo
procedūros dujotiekiui stringa - Helsinkis turėjo duoti ekspertų
išvadą dėl dujotiekio „Nord Stream“ iki liepos 31 dienos, bet iki
šiol šis dokumentas nepateiktas. Iki tol abejojančių, kad Suomija
palaimins projektą, buvo labai nedaug.
A.Kubilius teigė išsakęs Suomijos premjerui Lietuvos nerimą,
kad dujotiekis gali ne tik būti pavojingas aplinkosauginiu
požiūriu, bet ir sukelti politinių pavojų, ypač atsižvelgiant į
Rusijos norą dominuoti Baltijos jūros regione ir galimą karinės
jėgos naudojimą siekiant apsaugoti dujotiekį.
„Aš sakiau, kad mes tikrai žiūrime su nerimu ir esame prieš -
tiek dėl aplinkos apsaugos problemų, kurios gali kilti, tiek ir dėl
tam tikrų politinių pasekmių, ir dėl Rusijos neslepiamų siekų
tariamai dominuoti Baltijos jūroje ir naudoti savo karinę galią
tariamai vamzdžio gynybai, ir dėl to, kaip gali pasikeisti „Gazprom“
požiūris į dujų tiekimą toms šalims, kurios lieka už „Nord
Stream“ vamzdžio, tame tarpe Baltijos valstybėms“, - sakė
A.Kubilius.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ turėtų sujungti
Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos
pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti
eksploatuoti 2011 metais, antrąją - metais vėliau. Rusija ir
Vokietija tvirtina, kad projektas padės patenkinti dalį Europai
reikalingo papildomo dujų importo.
A.Kubiliaus teigimu, susitikime su Suomijos premjeru taip pat buvo
pabrėžta, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti Baltijos regionui
svarbius kitus energetikos projektus - bendros elektros rinkos
sukūrimą Baltijos šalyse, elektros jungčių tarp Lietuvos ir
Švedijos bei Suomijos ir Estijos tiesimą. Anot A.Kubiliaus, Lietuvai
taip pat „įdomi ir naudinga“ Suomijos patirtis statant naują
atominę elektrinę.
Su vienos dienos darbo vizitu Suomijoje viešintis A.Kubilius
ketvirtadienį popiet dar susitinka su Suomijos prezidente Tarja
Halonen, vėliau dalyvaus memorialinės lentos Lietuvos konsului
Ragnarui Olleriui atidengimo ceremonijoje ir atidarys parodą „Žinia
pasauliui: Baltijos kelias. Po 20 metų“.
Į Vilnių A.Kubilius grįš vėlų ketvirtadienio vakarą.