Valdančiųjų konservatorių atstovas Česlovas Vytautas
Stankevičius trečiadienį Seime įregistravo įstatymo projektą,
numatantį nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybą lotyniškais
rašmenimis.
Įstatymo projektas pateiktas kitą dieną po Vilniaus teismo
sprendimo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, kad jis
išaiškintų, ar su Europos Sąjungos teise suderinamas reikalavimas
dokumentuose vardus ir pavardes rašyti tik valstybine lietuvių
kalba.
Vilniaus teismas kreipėsi po to, kai iš Lenkijos kilęs vyras ir
jo sutuoktinė prašė teismo įpareigoti Civilinės metrikacijos
skyrių pakeisti įrašus gimimo liudijime ir santuokos liudijime bei
įrašyti vardą ir pavardę lenkiškais rašmenimis.
Šiuo metu dar galioja 1991 metais priimtas Aukščiausiosios
Tarybos nutarimas, pagal kurį vardai ir pavardės išduodamuose
dokumentuose rašomi lietuviškomis raidėmis. Tai, kaip teigiama
teikiamo įstatymo aiškinamajame rašte, trukdo asmenims įrodyti
savo tapatybę, santuokinį ryšį, reguliuoti turtinius ir kitus
civilinius santykius.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia,
kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali,
nesulietuvinta rašyba. Už nelietuviškų pavardžių rašymą
dokumentuose pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuva
pasirengusi spręsti pavardžių rašymo klausimą“,- lenkų
dienraščiui „Rzeczpospolita“ rugpjūtį teigė D.Grybauskaitė.
Jei įstatymas bus priimtas, jo įgyvendinimas pareikalaus
papildomų biudžeto lėšų. Jos bus skirtos modifikuoti Gyventojų
registrui ir Asmens dokumentų išdavimo informacinėms sistemoms.
Kiek lėšų tai pareikalaus, įstatymo projektas nenumato.