Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos
ministerijos (KAM) Kontržvalgybos skyriui vadovavęs D.Grigaliūnas
populiarioje užsienio interneto svetainėje rodomame vaizdo klipe
teigia, jog dėl kalinių iš užsienio laikymo Lietuvoje kalbėjosi
su tuomečiu savo vadovu, dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei
patarinėjančiu Jonu Markevičiumi, rašo „Lietuvos žinios“.
Nuo rugpjūčio pabaigos, kai JAV televizijos kanalas „ABC News“
paskelbė, esą Lietuvoje iki 2005 metų JAV centrinės žvalgybos
valdyba (CŽV) laikė aštuonis terorizmu įtariamus „Al Qaedos“
kovotojus, D.Grigaliūnas pirmas prabilo, kad buvo svarstyta galimybė
mūsų šalyje kalinti užsieniečius.
Visą tą laiką buvę ir esami aukšti Lietuvos pareigūnai
neigė, jog vadinamasis teroristų kalėjimas galėjo būti įkurtas
Vilniaus pakraštyje.
D.Grigaliūno tvirtinimu, slaptosios tarnybos bendradarbiauja
tarpžinybiniu, o ne valstybės vadovų lygmeniu. „Tai partnerių
sritis, ir tai paprastai įslaptinama“, - tvirtina buvęs
kontržvalgybininkas.
„Manau, Lietuvoje galėjo būti įrengti kalėjimai „Al Qaedos“
kovotojams laikyti. Tai didelė tikimybė“, - vaizdo įraše sako
D.Grigaliūnas. Ir priduria gerai prisimenąs pokalbį su
J.Markevičiumi, kuris buvo Antrojo operatyvinių tarnybų
departamento prie KAM direktoriaus pavaduotojas.
Pasak D.Grigaliūno, tąsyk kalbėta apie galimybę „partnerystės
ribose“ į Lietuvą atvežti tam tikrus asmenis. Esą J.Markevičius
teiravosi, kaip visa tai būtų galima techniškai įgyvendinti.
„Tuo metu buvau atsakingas už priedangos dokumentų, įmonių
steigimą, už įslaptintus sandorius. Toje srityje buvau
profesionalas. Tai buvo bendrinis principinis klausimas, prašymas
pakonsultuoti, - įraše aiškina D.Grigaliūnas. - Tuo metu
nekalbėta apie „Al Qaedos“ kovotojus, šnekėta apie pagalbą
partneriams, jeigu jiems reikėtų ką nors atvežti į Lietuvą ir
laikyti saugiai, slaptai, išlaikant visišką konfidencialumą.“
Anot buvusio kontržvalgybininko, gavęs tokią užduotį jis
pateikė galimus variantus, kaip tai atlikti. „Vienas būdų - pagal
bendradarbiavimo sutartį dirbti su liudytojų apsaugos programa. Bet
čia iškart iškilo problema - trečias asmuo, taigi informacijos
nutekėjimo galimybė. Kitas variantas buvo toks, kad viską reikėtų
spręsti per savus išteklius - tam tikrose mokymo bazėse sudaryti
sąlygas ir ten saugoti tokius žmones“, - tikina D.Grigaliūnas.
Paklaustas apie vietas, kurias pasiūlė, jis nurodo Ypatingos
paskirties tarnybos mokymo bazę netoli Vilniaus esančiame
Raudondvaryje.
Kanalas „ABC News“ yra paskelbęs, kad Lietuvos pareigūnai leido
CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. D.Grigaliūnas įraše
priduria siūlęs tokius asmenis laikyti ir vietovėse, kuriose
apgyvendinami saugomi liudytojai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas
Arvydas Anušauskas, atkakliai neigiantis, kad Lietuva galėjo priimti
kalinius iš užsienio, susirašinėjo su „ABC News“ žurnalistu
Matthew Cole'u.
Savo laiške žurnalistas užsiminė, jog ateityje greičiausiai
praneš daugiau apie CŽV kalėjimą Lietuvoje. M.Cole'as pabrėžė,
kad nors iki šiol Europos Taryba neminėjo Lietuvos kaip valstybės,
leidusios savo teritorijoje CŽV įkurti slaptą terorizmu įtariamų
sulaikytųjų kalėjimą, ateityje tai pasikeis.
Žurnalistas atsisakė pasidalyti su A.Anušausku įrodymais ar
dokumentais. „Aš ir „ABC News“ prisiimame atsakomybę už savo
pranešimus. Turėjau keturis šaltinius, patvirtinančius šią
informaciją, taip pat šaltinius, dirbusius toje vietoje“, - rašoma
laiške.
Šią savaitę posėdžiavę NSGK ir Užsienio reikalų komitetas
vieningai nutarė galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje klausimo
daugiau nebejudinti. Teigiama, jog nėra įrodymų, kad Lietuvoje buvo
kalinti įtariami teroristai, o norint atlikti tyrimą reikia turėti
už ko užsikabinti. Esą mūsų šalies žinybos nėra gavusios
jokių duomenų apie tokį kalėjimą.
Rusijos kanalas „Russia Today“ buvo paskelbęs, kad CŽV
kalėjimas galėjo slapta veikti netoli Vilniaus esančiuose
Rūdninkuose. Ten įsikūręs Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus
dalinio Taktikos ir specialaus parengimo centras.