Pagal Liberalų sąjūdžio atstovės Dalios Kuodytės,
konservatoriaus Vaidoto Bacevičiaus ir socialdemokrato Mindaugo
Basčio teikiamą projektą valstybės įsteigtų saugomų teritorijų
apsaugą ir tvarkymą vietoj VSTT pavesta vykdyti Aplinkos
ministerijai „ar jos įgaliotai institucijai“.
VSTT direktorė Rūta Baškytė mano, kad to siekia tarnybos
darbuotojų pareigingumu nepatenkinti, turto saugomose teritorijose
turintys seimūnai.
„Man tai jau kelia šypseną. Jei užimi griežtą poziciją - ne
tai, kad pats išsigalvoji, o tai, kas yra teisės aktuose, ir iš
visų reikalauji vienodai, vadinasi, tu blogas, ir tavo tarnyba bloga.
Nepavykus panaikinti Krekenavos regioninio parko, jo direkcijos, dabar
yra tarnybos eilė, ir dabar reikia panaikinti tarnybą“, - kalbėdama
su BNS, piktinosi R.Baškytė.
Anot jos, panaikinus šią tarnybą, erdvės turtingųjų
savivalei saugomose teritorijose nepadaugės - ją kontroliuos kita
įstaiga.
„Naikinkite, bet vienos institucijos naikinimas nieko nepakeis -
bus kita institucija, kuri turės daryti tą patį, ir jei žmonės
dirbs dorai ir sąžiningai, jie turės lygiai taip pat“, - kalbėjo
R.Baškytė.
VSTT direktorė kritikavo ir kitas siūlomos naujos redakcijos
nuostatas. Anot jos, įstatymą rengę parlamentarai apskritai
nesupranta moksliniu pagrindu sukurtos aplinkosaugos sistemos.
„Vieni politikai atėjo į Seimą turėdami nemažai nekilnojamojo
turto, savo interesų, ir įsivaizduodami, kad galima pakreipti viską
sau naudinga linkme. Kita dalis, kaip D.Kuodytė, - patikėję vieno
ar kito žmogaus sukurtais muilo burbulais, ir vien tuo remiantis
tapti vėliavnešiu nėra gerai. Perskaitai tą pateiktą įstatymą,
ir akivaizdu, kad tie žmonės, kurie rašė, daugelio dalykų net
nesuvokia, nes pakertami moksliniai pagrindai“, - kalbėjo ji.
R.Baškytė nuogąstavo, jog priėmus šį įstatymą, gali būti
sužlugdyta visa sudėtinga aplinkosaugos sistema. Ji mano, kad
vėliau tokį skubiai siūlomą svarstyti ir iki galo „nepamatuotą“
teisės aktą parlamentarams gali tekti taisyti. VSTT ketina kreiptis
į parlamentarus ir pateikti savo pastabas.
VSTT vadovei nerimą kelia projekte įrašyta nuostata,
leidžianti likviduoti saugomas teritorijas. Pagal projektą
savivaldybių tarybos savo iniciatyva arba fizinių ar juridinių
asmenų prašymu gali teikti siūlymus dėl likvidavimo Vyriausybei, o
ši - Seimui. R.Baškytės teigimu, turi būti aiškiai apibrėžta,
kokiais atvejais saugomos teritorijos gali netekti šio statuso.
„Taip, gali atsitikti, kad reikėtų atsisakyti statuso, bet jei
tai buvo įsteigta vertybėms saugoti, turi taip susiklostyti
aplinkybės, kad tos vertybės bus sunaikintos. Stichinių nelaimių
atveju, dėl beatodairiškos veiklos tai gali nutikti nedidelių
teritorijų - draustinių - atveju. Didesnių, kaip nacionaliniai,
regioniniai parkai, atveju - ledynas turi atslinkti, nes jų kitaip
nesunaikinsi. (...) Turi būti labai aiškiai pasakyta, kokiais
atvejais tai galima. Dabar paprašo, kad Krekenavoje panaikintų
parką - iki ko ateisime? Man patinka, nepatinka - naikiname“, -
kalbėjo tarnybos vadovė.
Anot jos, susidaro įspūdis, jog pataisomis norima komplikuoti
minėtų teritorijų apsaugos reglamentavimą.
„Iš vienos pusės aiškinama, kad per daug biurokratizmo, bet
siūloma įvesti ir saugomų vertybių reglamentus, ir paliekami
tipiniai bei individualūs apsaugos reglamentai, ir dar vertybių. Ar
tikslas yra pakeisti galiojančius, ar dar labiau komplikuoti
situaciją? Naujus padaryti - neįsivaizduojamos lėšos“, - tvirtino
R.Baškytė.
Jai taip pat užkliuvo siekis leisti atkurti saugomose
teritorijose buvusias sodybas, kas esą leidžia piktnaudžiauti,
nesistemiškai naikinti ekologinės apsaugos prioritetų teritorijas,
patikėti saugomų teritorijų steigimą Seimui, kas esą
„užmarinuotų“ visą procesą.
„Seime sėdi žmonės, kurie apie planavimą neturi nei praktikos,
nei žinių, o paskui turi įrodinėti protu nesuvokiamus dalykus“, -
kalbėjo ji.
Tuo metu viena iš pataisų iniciatorių - Dalia Kuodytė -
kalbėdama su BNS teigė, kad įstatymo projektu VSTT nenaikinama,
tačiau norima sumažinti jos esą pernelyg dideles galias ir
priversti atsiskaityti už neva prastai vykdomas funkcijas, kai
„triukšmas keliamas“ ir buldozeriais grasinama saugomose teritorijose
jau „išdygus“ pastatams, o ne klojant jų pamatus.
„Niekas iš jos jokių funkcijų neatiminėja, tik kalbam apie
tai, kad tai turi būti Aplinkos ministerijos struktūrinis padalinys
su kontrolės mechanizmais. (VSTT iš projekto - BNS) išbraukta kaip
politikos formuotoja. Mūsų valstybėje šiaip tarnybos politikos
neformuoja. Aplinkos ministerija turi kontroliuoti ir pačią
tarnybą, ir formuoti politiką, ir ministerijai turi būti
atsiskaitoma“, - tvirtino liberalė.
Tuo metu paklausta apie siekį įteisinti saugomų teritorijų
likvidavimo galimybę savivaldybių teikimu, parlamentarė aiškino
tokia nuostata norinti paskatinti „diskusijas“ apie aplinkosaugos
problemas.
„Kodėl negalima svarstyti įvairių variantų, kas čia per
šventos karvės? Man niekas nesugeba paaiškinti, kas yra saugoma
pusėje Krekenavos miestelio. (...) Aš siūlau kompleksiškai
padiskutuoti, ir visai nebūtinai tai, ką aš siūlau, bus priimta.
Yra problema, ir apie tą problemą turime diskutuoti nemanydami, kad
kažkas yra pats protingiausias“, - sakė ji.
D.Kuodytė tikino neatstovaujanti nuosavybės saugomose
teritorijose turintiems parlamentarams - aplinkosaugos sistemą ji
siūlo supaprastinti išgirdusi saugomose teritorijose gyvenančių
žmonių skundus.
„O Dieve, labai lengva taip pasakyti (kad pataisas siūlo
nuosavybės saugomose teritorijose turintys parlamentarai - BNS) ir
problemą nuvesti visiškai į šalį. Neturiu aš jokio intereso ir
biznio ginti arba atstovauti interesams parlamentaro, kuris kažkur
kažką turi“, - tvirtino ji.
Parlamentarė tikino bendravusi su vietos gyventojais ir turinti
„krūvas skundų“, tuo metu VSTT kaltino „nedarant svarbiausio darbo“
- nebendraujant su žmonėmis.
„Yra paprasti žmonės, su kuriais niekas nekalba, kurių
interesai visiškai nesvarbūs. Nei žiniasklaida, nei ponia Baškytė
nesiteikia išklausyti. (...) Buvau ten nuvažiavusi, kalbėjausi su
žmonėmis, turiu krūvas žmonių laiškų - ten nei parlamentarai,
nei ministrai, nei aukšti valdininkai“, - kalbėjo D.Kuodytė.