Apie tai, ko verslininkai tikisi iš valdžios, „Lietuvos ryto“ pokalbis su Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotoju Gediminu Rainiu.
- Valdžia vėl kalba apie būtinybę balansuoti valstybės biudžetą ir toliau karpyti išlaidas. Neatsisakoma planų ir didinti mokesčius. Ką apie tai mano pramonininkai?
- Visiškai pritariame valstybės valdymo išlaidų karpymui. Manome, kad šioje srityje dar neišsemtos visos galimybės. Be to, toks taupymo būdas yra mažiau skausmingas.
Tačiau jau kelia nerimą valstybės skolinimosi politika, tiksliau, nemaža skolinimosi kaina. Kai paskolos metinės palūkanos siekia 9 ar daugiau procentų, galima prognozuoti, kad skolos grąžinimas guls ant to paties verslo pečių. Mums reikės grąžinti tuos pinigus mokesčių pavidalu.
Valdžia turi ne didinti mokesčius, o imtis priemonių, kurios skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir esamų išlaikymą, skatintų prekių gamybą ir jų eksportą. Tai kur kas protingesnis būdas, nes mokesčių didinimas, kaip rodo patirtis, kartais duoda priešingą rezultatą.
- Tačiau „Sodrą“ reikia gelbėti labai greitai. Mokesčių didinimas valdžiai dabar atrodo efektyviausias būdas sumažinti biudžeto deficitą.
- „Sodros“ situacija išties labai bloga. Mes gal ir pritartume, jei socialinio draudimo mokestis 1 procentu būtų didinamas tik darbuotojams, tačiau ne darbdaviams.
Palyginti su darbdaviais, darbuotojams socialinio draudimo mokesčio našta yra viena mažiausių ES. Tik Estijoje ji yra mažesnė. Jei mokestis didėtų verslui, nukentėtų šalies konkurencingumas.
- Ką jūs manote apie socialinių išmokų karpymą?
- Valstybė turi būti suinteresuota gimstamumo skatinimu, kuo joje daugiau gyventojų, tuo turime didesnį potencialą ekonomikai ir vartojimui augti. Didesnis gimstamumas teigiamai veikia ir būsimą darbo rinką.
Vis dėlto kai kurias korekcijas šiuo metu galima padaryti.
Mes sutiktume, kad valstybė nustatytų aiškias motinystės išmokų ribas, kad neliktų piktnaudžiavimo atvejų. Siūlome, kad antrais vaiko auginimo metais motinoms būtų sudaryta galimybė anksčiau grįžti į darbą, tačiau tuo pat metu gauti dalį išmokos vaikui auginti.
Jei valstybė ryšis didinti socialinio draudimo mokestį dirbantiems žmonėms, mes siūlytume, kad tėvams, kurie augina du arba daugiau vaikų iki 20 metų, mokestis nesikeistų.
- Ką reikia daryti su pensijomis ir pašalpomis?
- Manau, kad jų mažinimas bus neišvengiamas.
- Kitąmet elektra tikrai pabrangs. Ar valdžia gali ką nors padaryti, kad neigiamos pasekmės būtų mažesnės?
- Elektros brangimas gali suduoti antrą smūgį ir taip silpnam mūsų ūkiui. Tačiau valstybė turi būdų sušvelninti elektros kainų didėjimą.
Pirmiausia reikia liberalizuoti elektros tiekimo sistemą. Būtina įtvirtinti skaidrų elektros pirkimo iš užsienio modelį. Manome, kad valstybei reikėtų derėtis su „Gazprom“ ir persvarstyti galiojančią dujų kainos Lietuvai nustatymo formulę. Dabartinė kaina – per didelė.
- Tačiau kodėl mes patys nepasiimame ES pinigų?
- Šiemet galėjome panaudoti iki 8 mlrd. litų. Bet, mūsų apskaičiavimais, šiemet geriausiu atveju panaudosime tik 3 mlrd. litų. Daugelis didžiųjų projektų ir programų įstrigę.
- Verslininkai negauna valdžios išreklamuotų paskolų. Kas kaltas?
- Taip, verslas niekaip nesulaukia 1,5 mlrd. litų iš Europos investicijų fondo. Šios lėšos skirtos dar praėjusių metų rudenį.
Šias lėšas turi skirstyti Europos investicijų fondo atrinkti Lietuvos bankai. Atranka jau baigėsi, tačiau vis dar derinamos sutartys su bankais.
- Ar Lietuvos valdžia galėtų labiau išbudinti ūkį?
- Svarbiausia – netrukdyti verslui, nedidinti mokesčių.
Valdžia turi neskubėti, prieš priimdama sprendimus įsiklausyti į kitų nuomonę.