Gruzinai nutraukė bado streiką Pabradėje

Keturias dienas badavę gruzinai ir prie jų prisijungę Rusijos piliečiai sutiko pradėti valgyti, kai pas juos iš Vilniaus atvyko Migracijos departamento ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovai ir išklausė jų problemas. Per pietus jie jau valgė sriubą, vėliau gėrė arbatą.

Antonu prisistatęs gruzinas „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad jokio specialaus maisto po badavimo jie neprašė.

Bado streiką šeštadienį paskelbė 27 Gruzijos piliečiai ir prie jų prisidėję 5 Rusijos piliečiai.

Nelegaliai Lietuvoje atsidūrę Gruzijos piliečiai streikavo tvora aptvertame sulaikytų užsieniečių bendrabučio antrajame aukšte ir gėrė tik vandenį. 23-52 metų vyrai jaučiasi gerai, tik dviem vyresnio amžiaus žmonėms pradėjo šokinėti kraujospūdis.

Šiuo metu Pabradės centre pabėgėliai iš Gruzijos sudaro ko ne pusę čia esančių užsieniečių. Vakar iš 107 pabėgėlių buvo 42 gruzinai.

Pabėgėlių centre laikomas 31 metų pabėgėlis iš Gruzijos Iraklijus Džoua „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad gruzinų kantrybė trūko, kai du pabėgėlių centro inspektoriai Žygimantas ir Aleksandras pasikvietė pabėgėlį iš Gruzijos Timurą Patriašvili ir pareikalavo pasirašyti sutikimą deportuoti.

Antraip pagrasino neva uždėti antrankius, prileisti narkotikų ir taip nuskraidinti į Gruziją.

I.Džoua teigimu, tokiems pokalbiams buvo kviečiamas jau ne vienas pabėgėlis iš Gruzijos.

Pabradės užsieniečių registracijos centro vadas Robertas Petraitis neabejojo, kad Lietuvoje prasidėjo „lenkiškas variantas“ - prieš mėnesį šioje šalyje irgi nenorintys būti išsiųsti gruzinai užsibarikadavo pabėgėlių centre Palenkės Bialos mieste.

R.Petraitis pabrėžė, kad gruzinų streikas prasidėjo, kai vienas pabėgėlis iš Gruzijos buvo supažinintas su Migracijos departamento sprendimu išsiųsti jį iš šalies ir jam buvo paaiškinta: arba gražiuoju sėsk į lėktuvą arba būsi įsodintas su antrankiais.

„Kiek galima su Lietuva žaisti?“,- stebėjosi vadas.

Jis pabrėžė, kad tik penktadienį 15 gruzinų parašė prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje. Visi pareiškimai - ne tik vienodi, bet ir su tomis pačiomis rašybos klaidomis.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš šiandien paaiškino gruzinams, kokiu būdu ir kam jie galėtų apskųsti užsieniečių registracijos centro tarnautojų elgesį, jei jaučiasi nesaugiai.

Jai susidarė įspūdis, kad gruzinai šiuo streiku norėjo atkreipti dėmesį į savo problemas.

R.Kuleš paaiškino, kad jei žmogus yra neteisėtai šalyje ir neparodo noro gauti joje prieglobstį - jis yra nelegalus migranas ir jį galima grąžinti į jo kilmės šalį. Bet būtina laikytis tam tikrų procedūrų, nes negalima grąžinti žmogaus ten, kur jis būtų kankinamas ar būtų grėsmė jo gyvybei. Rizika turi būti nustatyta tik po atskiro tyrimo.

Ji pabrėžė, kad jei žmogus dėl vienų ar kitų priežasčių bijo būti grąžintas į kilmės valstybę - reiškia yra pagrindo manyti, kad toje valstybėje jis bus persekiojamas.

Kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti išnaginėtas individualiai, nes ir demokratinėse valstybėse pasitaiko visko.

„Vertimas pasirašyti prašymą būti deportuojamu neatitinka tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų“,- sakė pareigūnė „Lietuvos rytui“.

„Ar jūs teigiate, kad Gruzijoje nėra demokratijos?“, - klausimu atsakė R.Petraitis, pasiteiravus ar nekils pavojus deportuotiems į Gruziją pabėgėliams jų tėvynėje.

Jis priminė, kad buvo laikai, kai lietuviai Londone irgi pareikšdavo, kad Lietuvoje nėra demokratijos ir dėl to jiems turi būti suteiktas prieglobstis.

Pabėgėliai iš Gruzijos į Pabradės užsieniečių registracijos centrą pradėti vežti rugpjūtį. Dažniausiai jų ilgos kelionės tikslas - Vokietija. Dauguma jų aiškina nesutinkantys su prezidento Michailo Saakašvilio politika ir todėl pasirinkę pabėgėlio dalią.