Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, D.Jurgelevičius
nesikreipė į Vyriausybę specialaus leidimo.
Pilietybės įstatymas numato, jog be Vyriausybės leidimo
įsidarbinus ne Europos Sąjungos šalies valstybės tarnyboje arba
įstojus į karo tarnybą netenkama Lietuvos pilietybės.
Leidimų dirbti kitos šalies valstybės tarnyboje ar tarnauti
kariuomenėje Lietuvos piliečiai prašo itin retai. Per metus
pasitaiko vienas ar du tokie atvejai.
Visus su minėtais leidimais susijusius formalumus pavesta
tvarkyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Kaip dienraščiui sakė
VRM Viešojo saugumo departamento direktorius Alvydas Šakočius,
D.Jurgelevičiaus prašymas leisti dirbti Gruzijos VRM nėra gautas.
Piliečio prašymą ir dokumentus mūsų Lietuvos VRM privalo
išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Siekdama nustatyti,
ar dėl tarnybos, kurioje asmuo prašo leidimo dirbti ar tarnauti,
nebus pažeisti Lietuvos interesai, VRM surenka informaciją iš
kelių ar net keliolikos institucijų. Paprastai paklausimai
siunčiami Policijos departamentui, URM, Krašto apsaugos, Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijoms, „Sodrai“, VSD.
Šiuo pagrindu VRM rengia Vyriausybės nutarimo dėl leidimo
tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje ar dirbti kitos šalies
valstybės tarnyboje projektą. Laiku negavus atsakymų iš valstybės
institucijų ir įstaigų, kurioms buvo išsiųsti paklausimai, vidaus
reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu prašymo
nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10
darbo dienų. Apie Vyriausybės priimtą nutarimą pilietis turi būti
informuotas per tris darbo dienas nuo jo įsigaliojimo dienos.
Nesėkmingai į Lietuvos diplomatinę tarnybą bandęs grįžti
D.Jurgelevičius dirba Gruzijos vidaus reikalų ministro Ivane
Merabishvili patarėju.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugpjūčio pradžioje pasirašė
dekretą, kuriuo D.Jurgelevičius nuo rugpjūčio 20 dienos atleistas
iš VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų. Netrukus po to
D.Jurgelevičius pateikė prašymą grąžinti jį dirbti į
diplomatinę tarnybą, bet užsienio reikalų ministras Vygaudas
Ušackas nesutiko to padaryti, nurodęs, esą D.Jurgelevičius 2004
metais esą neteisėtai buvo perkeltas į VSD, kartu paliekant galioti
diplomatinės tarnybos sutartį.
D.Jurgelevičius buvo minimas 2006 m. gruodį Seimo patvirtintoje
parlamentinio tyrimo apie VSD veiklą išvadoje, kurioje teigiama, kad
„VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Jurgelevičius viešai
neetiškai kalbėjo apie žuvusį departamento pareigūną (Vytautą
Pociūną - BNS)“.
Išvadoje taip pat rašoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto gauta medžiaga „leidžia teigti, kad dėl
nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo
V.Pociūnas, didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti VSD
generalinio direktorius pavaduotojas D.Jurgelevičius, kuravęs šią
valdybą, bei VSD generalinis direktorius A.Pocius. Įvertinant
įvykių ir informacijos visumą, galima daryti prielaidą, kad
V.Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų norint
pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos
sektoriuose šalies nacionalinio saugumo aspektu.“
VSD veiklos parlamentinį tyrimą inspiravo buvusio saugumo
pareigūno V.Pociūno žūtis Breste. Jis 2006 metų rugpjūčio 23 d.
ankstų rytą iškrito per viešbučio 9 aukšto langą. Generalinė
prokuratūra nustatė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau
teismas jau du kartus įpareigojo prokurorus atnaujinti bylos tyrimą.