Antradienio vakarą į Lietuvą atvykęs
Baltarusijos vadovas susitiko su prezidente Dalia
Grybauskaite, vėliau apsilankys Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos
forume Vilniuje. Žiūrėkite reportažą apie A.Lukašenkos atvykimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimą su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka įvertino kaip gerą pradžią.
Lietuvos ir Baltarusijos vadovų susitikimas truko ilgiau nei planuota,
tai yra daugiau nei 1,5 val. Dalis pokalbio vyko "tet-a-tet", kita
dalis - dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms.
Pasak prezidentės atstovo spaudai Lino Balsio, be kita ko, per pokalbį buvo
paliesti bendradarbiavimo klausimai energetikos, kultūros srityse.
"Vizitas yra gera pradžia, kuri gali peraugti į glaudesnius ekonominius
ir kultūrinius santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos", - tokią D.
Grybauskaitės poziciją perdavė prezidentės atstovas spaudai.
L.Balsio teigimu, per pokalbį buvo daug dėmesio skiriama europiniams
reikalams, nes A. Lukašenka atvyko į Europos Sąjungos narę, atkreiptas
Baltarusijos vadovo dėmesys į demokratijos problemas.
„Prezidentė D.Grybauskaitė atvirai ir aiškiai išdėstė ir ES
poziciją, ir Lietuvos poziciją, kuri sutampa su ES pozicija, šiuo
atveju dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, dėl spaudos
laisvės, dėl politinių organizacijų laisvės, dėl politinių
judėjimų registravimo. Tai tos problemos, kurios ne kartą buvo
kartotos ir iš europinių tribūnų, ir girdėtos iš Lietuvos, jos
buvo atvirai be užuolankų įvardytos", - žurnalistams po
prezidentų susitikimo sakė L.Balsys.
Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai pabrėžė galimybę bendradarbiauti energetikos ir transporto srityse
Trečiadienį Vilniuje susitikę
Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai pabrėžė galimybę
bendradarbiauti energetikos ir transporto srityse, įskaitant galimą
efektyvesnį Klaipėdos ir Būtingės terminalų panaudojimą.
Lietuvos prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad
Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras Lukašenka aptarė ir planuojamas
atominių elektrinių statybas.
„Buvo pabrėžta galimybė bendradarbiauti energetikos, transporto
srityse. Ypač įdomus projektas, kurį aptarė abejų šalių
prezidentai ir vėliau delegacijos - bendro logistikos centro galima
plėtra Baltarusijos ir Lietuvos, taip pat efektyvesnis, geresnis ir
platesnis Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo panaudojimas
galimam naftos eksportui ir importui“, - žurnalistams sakė L.Balsys.
Vizito išvakarėse Baltarusijos prezidentas Lietuvos
žiniasklaidai pareiškė, kad Lietuva galėtų dalyvauti naujos
atominės elektrinės Baltarusijoje statybos projekte. BNS paklaustas,
ar tokia galimybė buvo aptarta, L.Balsys sakė, kad „labai
konkrečios detalės nebuvo akcentuojamos“.
„Buvo kalbėta apie energetiką nemažai, aptartos ir
branduolinės energetikos plėtros galimybės. Labai konkrečios
detalės nebuvo akcentuojamos. Prezidentas A.Lukašenka papasakojo
apie savo planus, kokios elektrinės galėtų būti statomos
Baltarusijos pusėje, kur jos galėtų būti statomos, išdėstė
argumentus, kodėl vienoje, o ne kitoje vietoje. Prezidentė taip pat
pasidalijo planais apie Lietuvos naujosios atominės statybos planus
ir galimybes. Taip, ta tema buvo aptarta“, - sakė L.Balsys.
Baltarusija skelbia, kad nauja atominė elektrinė prie Lietuvos
sienos galėtų pradėti veikti 2016-2018 metais. Lietuva tikisi, kad
nauja atominė elektrinė, kurią Vilnius ketina statyti kartu su
Lenkija, Latvija ir Estija, gali būti baigta iki 2018-ųjų.
A.Lukašenką pasitiko protestuotojai
Atvykstantį Baltarusijos prezidentą prie Prezidentūros rūmų pasitiko
piketuojantis jaunimas iš Lietuvos ir Baltarusijos. Tarp
piketuojančiųjų buvo Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos narių,
jaunųjų demokratų iš Baltarusijos ir Jaunųjų tautininkų organizacijos
atstovų.
Piketuojantieji teigė neprieštaraujantys Lietuvos ir
Baltarusijos vadovų susitikimui, bet norintys atkreipti dėmesį į
demokratijos stokos problemas kaimyninėje šalyje. Prie Prezidentūros diktatoriumi
vadinamo A.Lukašenkos laukė būrelis protestuotojų, bet
Baltarusijos prezidentas jų nematė. Jis limuzinu atvyko iš
„Stiklių“ viešbučio ir įnėrė į Prezidentūros kiemelį, o
protestuotojai laukė S.Daukanto aikštėje.
Tačiau jie neliko be dėmesio – su
akcijos dalyviais prieš įžengdamas į Prezidentūrą
demonstratyviai pasisveikino Lietuvos užsienio reikalų ministras
Vygaudas Ušackas. Politikas teigė, kad tokiomis akcijomis
A.Lukašenkai Lietuva demonstruoja, kas yra demokratija.
Piketuojantieji teigė
neprieštaraujantys Lietuvos ir Baltarusijos vadovų susitikimui, bet
norintys atkreipti dėmesį į demokratijos stokos problemas
kaimyninėje šalyje.
"Akcijos tikslas yra ne
protestuoti prieš Baltarusijos tautą, neprieštarauti pačiam
susitikimui, tiesiog atkreipti dėmesį, kad šiandien yra
dešimtosios metinės, kai dingo keturi pagrindiniai Baltarusijos
opozicijos lyderiai. Būtent šiandien Baltarusijos Prezidentas
atvyksta į Lietuvą, tai yra labai simboliška", - sakė
Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos atstovas Arnoldas Piktžirnis.
Protestuotojas turėjo omenyje prieš dešimt metų dingusius
- žinomą opozicionierių Viktorą Gončarą, buvusį vidaus reikalų
ministrą Jurijų Zacharenką, verslininką Anatolijų Krasovskį ir
operatorių Dmitrijų Zavadskį.
Pasak A.Piktžirnio, protesto
akcija norima priminti apie problemas Baltarusijoje.
"Paskutinio
susitikimo su Baltarusijos opozicijos atstovais metu opozicionieriai
mums skundėsi, kad, pasak jų, nors Europos Sąjunga galvoja, kad
padėtis Baltarusijoje pagerėjo, tačiau Baltarusijos valdžia ėmėsi
kitokių represijų: jie pašaukė į kariuomenę jaunuosius
opozicionierius. Jie užkerta kelią opozicijos stiprėjimui", -
sakė A.Piktžirnis.
Piketuotojų manymu, yra būtinos
reformos Baltarusijos kariuomenėje bei rinkimų sistemoje.
Protesto akcija buvo surengta ir priešais Seimo rūmus. Upės
krantinėje protestuotojai iš popierinių baltų ir raudonų
lėktuvėlių sudėliojo uždraustą Baltarusijos vėliavą. Greta
gulėjo plakatas su užrašu "No country for moustache"
(Šioje šalyje ūsams - ne).
Prieš pat Prezidentų
susitikimą nustojo merkęs lietus. Prezidentų susitikime
A.Lukašenkos sūnus Nikolajus nedalyvauja.
Atvyko po 10 metų
Vizito metu atsakingi abejų šalių
pareigūnai Lietuvos Vyriausybėje ketina pasirašyti sutartis dėl
pasienio gyventojų kelionių tvarkos, kuri ateityje leis pasienyje
gyvenantiems abiejų šalių žmonėms be vizų keliauti į kitos
valstybės pasienio teritorijas, bei dėl valstybės sienos.
Pirmasis A.Lukašenkos vizitas į Lietuvą po daugiau
dešimtmečio pertraukos vyksta tuo metu, kai apžvalgininkai ėmė
kalbėti apie Minsko suartėjimą su Europos Sąjunga (ES).
Prieš vizitą paskutiniu Europos diktatoriumi Vakaruose vadintas
Baltarusijos prezidentas interviu Lietuvos žiniasklaidai sakė norįs
gerų santykių su ES bei tuo pat metu išlaikyti labai artimus
ryšius su Rusija.
ES dėl galimo rinkimų klastojimo 2006 metais uždraudė
A.Lukašenkai ir kitiems aukštiems Baltarusijos pareigūnams atvykti
į Bendrijos šalis, bet pernai įšaldė šias sankcijas, taip
reaguodama į Minsko sprendimą paleisti politinius kalinius. Po šio
sprendimo A.Lukašenka ES viešėjo tik kartą - pavasarį jis buvo
nuvykęs į Italiją.
Paskutinį kartą A.Lukašenka į Lietuvą buvo atvykęs 1998
metų lapkritį, kai Medininkuose susitiko su tuomečiu Lietuvos
prezidentu Valdu Adamkumi.
