Tokį klausimą net trečią valandą nakties surikus kiekvienam politikui, pavyzdžiui, konservatorei R.Juknevičienei, į ausį, atsakymas būtų išpoškintas iškart: „Žiniasklaida!“
Tačiau neapsirikime – į šį nuoširdžios neapykantos persunktą atsakymą politikas bus įdėjęs tik pusę savo širdies. Kita puse jis trokšta tos žiniasklaidos dėmesio lyg girtuoklis degtinės. Ir taip stipriai, kad dėl to gali pasmaugti net savo artimą ar pats kvailiausiai apsijuokti.
Antai vakar visi Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje susibūrę opozicijos atstovai užsimojo nuversti savo vedlį ir brolį opozicijoje, socialdemokratą A.Salamakiną. Kodėl?
„Jis pernelyg daug bendrauja su žurnalistais, jį žurnalistai labiau mėgsta, jis gauna daugiau eterio ir spaudos ploto, jis populiaresnis už mus!“
Įsivaizduojate, koks siaubas? Už tai tikrai verta atstatydinti bet kurį pareigūną iš bet kokio posto. Vos pabendrauji dažniau su žurnalistais, vos kilsteli tavo reitingo kartelę – taukšt, interpeliacija pagal Seimo statuto N straipsnį.
Nenuostabu, kad po tokios solidžios kritikos etikos sargai perėjo prie ne mažiau konstruktyvių ir protingų pasiūlymų – pavyzdžiui, sudaryti „slenkantį“ komisijos narių bendravimo su žiniasklaida grafiką. Visiems po lygiai spalvotojo ekrano, taigi – ir tautos meilės.
Štai taip šventai naiviai mąsto tie, kurie mus valdo.
Jau netgi nejuokinga. Labiau baugu.
Galbūt Seime greitai išvysime imtynes arba šuolio į aukštį varžybas, loterijas ar viktorinas, pagal kurias Seimo nariai dalysis „bendravimo su žiniasklaida laiką“?
Tačiau šįkart A.Salamakinui dar ir be varžybų pasisekė išnešti sveiką kailį. Iki kito karto?