- Jūsų skyrius ir be specialių tyrimų mato, kaip gyvena paprasti kauniečiai - kokios yra realios didėjančio nedarbo, neturto pasekmės. O gal pirmiausia Kauną palieka ir duonos ieškoti į užsienį išvažiuoja tie, kam tos paramos reikia, ir prašančiųjų paremti ne tiek daug pasilieka?
- Kaunas, žinoma, ne išimtis, gyvenam taip, kaip visa Lietuva. Deja, socialinės paramos gavėjų šiemet padaugėjo nuo 1856 (sausio mėnesį) iki 3431 (rudens pradžioje), remiamų šeimų - nuo 844 iki 1647. Prieš metus socialinė pašalpa buvo paskirta 630 šeimų. Apie kauniečių išvykimo svetur mastus atsakyti negaliu, nes neturiu informacijos.
- Kam ir kokiais atvejais savivaldybė teikia paramą, kas jos gali tikėtis?
- Socialinė parama teikiama įvertinus nepasiturinčių šeimų ar vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ar minimi asmenys yra išnaudoję visas kitas pajamų gavimo galimybes. Kol kas socialinės paramos rūšys ir dydžiai nepasikeitė, nors apie juos pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama. Išmokos (šalpos) mokamos priklausomai nuo socialinės bazinės pensijos dydžio - 360 Lt, piniginė socialinė parama ir socialinė parama mokiniams skiriama nuo valstybės remiamų pajamų - 350 Lt, išmokos vaikams - nuo bazinės socialinės išmokos - 130 Lt.
- Ar kartais nepiktnaudžiaujama galimybe gauti paramą, tarkim, užsiregistravus Darbo biržoje, bet patyliukais, nelegaliai kam nors talkinant ūkyje ir gaunant už darbą užmokestį?
- Mūsų skyrius tikrai neturi galimybių išsiaiškinti tokių atvejų, tai - Darbo inspekcijos prievolė. Tiesa, kai ateina žmogus kompensacijos būsto šildymui ir karšto bei šalto vandens tiekimui apmokėti, visokių atvejų pasitaiko. Pavyzdžiui, neseniai vienas kaunietis įrodinėjo, kad privalome jam skirti kompensaciją, nes jis, neišsiskyręs su žmona, bet su vienu iš dviejų vaikų gyvena kitame, nuosavame bute. Žmona savo vardu turi kitą butą, kuriame gyvena su antru šeimos vaiku. Todėl tiek žmonai, tiek vyrui kompensacija esą priklausanti pagal atskirus būstus. Deja, teko paaiškinti žmogui, kad jo teisė turėti butų dar daugiau Kaune ar Klaipėdoje, bet kompensacija priklauso šeimai, o ne atskiram turto vienetui. Nors deklaruojamos vyro ir žmonos skirtingos gyvenamosios vietos, tik vieno būsto apšildymo išlaidos ir bus tai šeimai kompensuojamos, jei tik atitiks paramos skyrimo sąlygas.
- Galima pamanyti, kad Jūsų skyrius savotišką „šeimų susitaikymo“ politiką vykdo?
- Iš tikrųjų vienas socialinės politikos tikslų - akcentuoti darnaus šeiminio gyvenimo, šiltų žmonių tarpusavio santykių puoselėjimą, saugumo šeimoje jausmo sudarymą bei naujų kartų auklėjimą. Socialinė apsauga garantuoja pajamas atsiradus socialinei rizikai (nedarbui, ligai, senatvei, invalidumui, mirties atveju, kad artimieji turėtų galimybių tinkamai palaidoti mirusįjį). Prie pagrindinių socialinės politikos tikslų galima priskirti ir investicijas į žmogų - lygių galimybių suteikimą, jaunosios kartos mokymą, socialinę ramybę - visuomeninio gyvenimo stabilizaciją, kuri auga kartu su gerove ir politiniu stabilumu.
Pritariu Prezidentės Dalios Grybauskaitės minčiai, jog socialinės paramos skalė yra aukščiau mūsų gaminamo BVP (ji yra santykinai didesnė nei kitose, kur kas geriau nei Lietuva, gyvenančiose šalyse). Matom, kas paramos prašo tikrai sunkiai gyvendamas, o kas turi pasirinkimą geriau gyventi, nors realiai rodo „nulines“ savo pajamas.
- Ar savivaldybė savo biudžeto lėšas skiria, ar jų gauna iš Vilniaus? Ar paramai skirti pinigai nevėluoja?
- Mes disponuojame ne savivaldybės, ne „Sodros“, bet valstybės biudžeto lėšomis. Kol kas jų nepritrūksta. Gal rugpjūtį truputėlį ilgiau teko palaukti žmonėms išmokų, nes pinigai vėlavo. Bet dabar visos išmokos jau pasiekė paramos gavėjus. Kaip bus ateityje, negaliu pasakyti, tačiau tikiuosi, kad vėlavimų nebus.
- Su tuo tikėjimu, kaip matėme, visaip išeina: pernai vos keletą mėnesių nemokamai pamaitinusi pradinukus, valstybė „patrūko“, ir tos geradarystės atsisakė. Kaip šiais metais organizuota parama nepasiturinčiose šeimose gyvenantiems vaikams?
- Pernai keturis mėnesius (nuo rugsėjo 1-osios) nemokamus pietus mokyklų ar darželių, kur yra ir klasių, valgyklose gaudavo visi pradinukai ir priešmokyklinukai, nepriklausomai nuo jų tėvelių ar globėjų gaunamų pajamų. Šiemet paskirta parama mokinio reikmenims įsigyti, jei šeimoje vienam asmeniui tenka ne daugiau kaip 525 Lt per mėnesį gaunamų realių (grynųjų) pajamų. Tos paramos - po 156 Lt - gali tikėtis kiekvienas tokioje šeimoje augantis ir besimokantis vaikas. Rizikos šeimos, tiesa, šią paramą gauna ne pinigais: Socialinių paslaugų centras joms padeda įsigyti mokymo reikmenų už valstybės skiriamą paramos sumą.
Nepasiturinčios šeimos vaikai turi teisę į nemokamą maitinimą mokykloje. Šeimoms skiriami maisto paketai, kompensacijos už komunalines paslaugas bei kitokios išmokos. Vien per rugpjūtį 1608 socialinės pašalpos gavėjams Kauno mieste buvo išmokėta 770,37 tūkstančio litų.