Penktadienį kalbėdama Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ ji
tvirtino sieksianti į įstatymų priėmimo procesą labiau įtraukti
visuomenę ir „gesinti“ žaibus tarp pozicijos ir opozicijos.
„Kai į Seimą ateina su partija vieniems rinkimams atsitiktiniai
žmonės, kurie nelabai suvokia, vardan ko jie buvo išrinkti į
Seimą, tai yra ir visuomenės tam tikras suklaidinimas. Gyvenimas
parodė, kad tai ne stebuklas, o praradimas, kai įsijungia žmonės,
kurie nelabai suvokia, kaip jie įsijungė į Seimą ir ką jie ten
veikia“, - paklausta, kodėl Seimo reitingas nuolat smunka, sakė
I.Degutienė.
Savo vaidmenį užėmus parlamento vadovės postą ji sakė
būsiant konsolidacijos siekiu - tarp pozicijos ir opozicijos,
siekiant nutraukti beprasmiškus ginčus ir apsišaudymus žodžiais,
derinant pozicijas ir į teisėkūros procesą labiau įtraukiant
visuomenę.
„Kiek mes matėm, valdančiosios koalicijos su opozicija
dažniausiai ginčydavosi dėl ambicijų, o ne dėl ideologinių
dalykų, su opozicija yra tik šaudymasis žodžiais, bet nieko
racionalaus nesiūloma“, - sakė Seimo pirmininkė, tikėdamasi, jog
tokią praktiką jai pavyks pakeisti.
Ji taip pat tvirtino matanti „neartus dirvonus“ siekiant įtraukti
visuomenę į įstatymų priėmimą - teisės aktams priimti rengiant
klausymus, kuriuose dalyvautų ir suinteresuotų grupių atstovai.
Pasak Seimo pirmininkės, nors Seimo statutas numato tokią
procedūrą įstatymo projekto svarstyme, ja naudojamasi retokai.
„Galėtu du, trys komitetai organizuoti viešus klausymus“, -
sakė parlamento vadovė, tvirtindama, jog po to „nebūtų tiek daug
kautynių“ juos priimant Seimo posėdyje.