Tai jis pareiškė penktadienį per naujos redakcijos vadinamojo
Liustracijos įstatymo projekto klausymus.
„Turėtume iš esmės atsakyti į klausimą - ar iš viso beverta
tęsti liustraciją. Ar neverta pereiti prie liustracijos - kaip
moralinio įvertinimo?“ - svarstė valstybės vadovės patarėjas.
K.Budrys pabrėžė, kad pagal Lietuvos archyvuose esančius
dokumentus galima nustatyti vos 10 proc. buvusių slaptų KGB
bendradarbių. Be to, ir pagal turimus dokumentus ne visuomet įmanoma
įrodyti žmogaus kaltę.
Anot patarėjo, moralinis vertinimas - tai supratimo visuomenėje
apie KGB darbuotojų, bendradarbių veiklą diegimas.
„Kad tai buvo nusikalstama organizacija, kaip ji veikė, koks jos
mastas. Komisijai ar darbo grupei aprobuojant tam tikrą informaciją,
pavyzdžiui, nusprendžiant paviešinti KGB darbuotojų sąrašus,
rezervo karininkų sąrašus, tada pereinama per KGB veiklos liniją,
pažiūrėti į KGB santykį su Komunistų partija. Vietoj pavienių
asmenų ištraukimo iš archyvų, kurie yra absoliutūs trupiniai“, -
aiškino K.Budrys.
Jo teigimu, prezidentė D.Grybauskaitė laikosi nuomonės, kad
reikėtų svarstyti apie liustracijos proceso pabaigą ir apie
sąlygas jam baigti.
Patarėjas abejojo, ar verta pratęsti neprisipažinusių KGB
bendradarbių veiklos ribojimą dešimčiai metų nuo bendradarbiavimo
fakto paskelbimo.
„Teoriškai iki 32 metų po Nepriklausomybės atkūrimo gali būti
taikomi ribojimai tam tikriems žmonėms. Tuo metu jie nebegalios nei
kadriniams darbuotojams, nei kitiems. Juoba jie negalios tiems 90
proc. slaptųjų bendradarbių, apie kuriuos nė supratimo neturime“,
- tvirtino K.Budrys.
Naują Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS
specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos
ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
redakciją parengęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
(NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo liustracijos procesą
baigti iki 2012 metų liepos 1-osios.
Jo teigimu, liko 600-800 neatskleisti buvę slaptieji KGB
bendradarbiai. Per trejus metus esą įmanoma „pasiekti dugną“ ir
pagal turimus baigti nustatyti visus bendradarbius.
„Net teoriškai dugno pasiekti vargu ar įmanoma, nes tas dugnas
yra ne Lietuvoje. Ar moraliai teisinga ieškoti tik lietuviško
dugno?“ - klausė prezidentės patarėjas.
„Tai, kiek galime padaryti, turime padaryti“, - nesutiko
A.Anušauskas.
Parlamentaras siūlė greta teisinio liustracijos proceso pradėti
ir buvusių kadrinių, rezervo karininkų, buvusių slaptų
bendradarbių, KGB dokumentų viešinimą.
NSGK vadovo teigimu, viešinti galima surinkti net kelių
tūkstančių asmenų pavardes.
Pasak jo, teisinis KGB darbuotojų ir bendradarbių vertinimas
neprieštarauja viešinimui.
„Viešinimas padėtų visuomenei susipažinti su kategorijomis
asmenų, kurias mes įsivaizduojame abstrakčiai - KGB rezervo
karininkai, KGB kadriniai darbuotojai, KGB slaptieji bendradarbiai.
Kažkokie. Tie, kurių neįmanoma teisiškai teisme įrodyti ir
pritaikyti jiems apribojimus, tai juos galima tiesiog viešinti. Šiuo
atveju be jokių teisinių pasekmių“, - dėstė A.Anušauskas.
Jo teigimu, viešinimą galima įrašyti tarp Liustracijos
komisijos funkcijų. Tačiau kol kas naujojoje įstatymo redakcijoje
to nėra. Kol kas parlamentaras yra parengęs įstatymo pataisą dėl
buvusių KGB etatinių darbuotojų viešinimo.
Liustracijos komisijos narė Birutė Burauskaitė prisipažino
skeptiškai žiūrinti į tolesnį pavienių asmenų liustravimą. Jos
vertinimu, šis procesas nebeperspektyvus, mat nemažai komisijos
sprendimų pakeičia teismai.
Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono įsitikimu,
laikas visuotinei liustracijai praėjo. Jis teigė, kad nebeliko
įrodymų apie įtakingų, sprendimus ir dabar priimančių žmonių
buvusį bendradarbiavimą su KGB. „Paprastus žmones liustruodami, tik
be reikalo leisime lėšas“, - sakė jis.
Už KGB dokumentų viešinimą pasisakė ir Seimo narys
konservatorius Kęstutis Masiulis. „Liustracija - apšviesti tai, kas
bus tamsu. Dabar vyksta priešingai. Dokumentai lieka slaptuose
archyvuose. (...) Pateikime visuomenei žinoti apie Danutę, Petrutę,
Joną ar Petrą“, - ragino jis.
Generalinės prokuratūros prokuroras, buvęs Liustracijos
komisijos narys Rimvydas Valentukevičius pritarė, kad žmogaus
biografijos fakto paskelbimas nėra joks jo teisių pažeidimas.
Ypatingojo archyvo direktorius Ovidijus Lėveris teigė, kad nors
formaliai KGB archyvai yra atviri, sužinoti informacijos apie
konkrečius asmenis - neįmanoma.
„Fikcija - kad dokumentai prieinami. Leidimas yra vienos
institucijos rankose - Valstybės saugumo departamento“, - sakė jis
ir siūlė šią teisę perduoti specialiai ekspertų komisijai.
NSGK narys parlamentaras Saulius Pečeliūnas savo ruožtu ragino
neprisipažinusiems slaptiems KGB bendradarbiams ribojimus eiti tam
tikras pareigas taikyti visą gyvenimą, o ne 10 metų.
„Reikia taikyti ribojimus iki mirties. Užtenka Lietuvoje
piliečių valstybei valdyti“, - pabrėžė jis.
Naujajam Liustracijos įstatymo projektui Seimas yra pritaręs po
pateikimo.
Projekte siūloma, kad asmenys, kuriuos Liustracijos komisija yra
pripažinusi arba pripažins slapta bendradarbiavus su SSRS
specialiosiomis tarnybomis, 10 metų nuo to fakto paskelbimo viešai
negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo
pirmininkas, Vyriausybė arba premjeras.
Taip pat tokie asmenys negalėtų būti viceministrais,
ministerijos kancleriais, valstybės institucijų ar įstaigų
vadovais, jų pavaduotojais, dirbti valstybinių bei savivaldybių
mokyklų vadovais, eiti prokurorų, Valstybės kontrolės pareigūnų,
statutinių tarnautojų pareigas.
Neprisipažinusiems slaptiems KGB bendradarbiams 10 metų būtų
uždrausta dirbti krašto apsaugos sistemoje, Valstybės saugumo
departamente, diplomatinėje tarnyboje, eiti pareigų, susijusių su
Lietuvos ir (ar) su užsienio valstybių ar tarptautinių
organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios
informacijos apsauga, būti strateginę reikšmę nacionaliniam
saugumui turinčių įmonių vadovais ar tokias įmones saugančių
saugos tarnybos ar saugos padalinio vadovais.
A.Anušauskas savo projekte siūlo Liustracijos komisiją atriboti
nuo Valstybės saugumo departamento. Šiuo metu departamento
darbuotojai renka ir teikia visą būtiną medžiagą komisijai,
tačiau NSGK pirmininkas siūlo šį darbą pavesti Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
Naujuoju įstatymu būtų užtikrintas ir komisijos darbo
apmokėjimas. Dabar veikianti Liustracijos komisija veikia
visuomeniniais pagrindais.
Jeigu šis įstatymas būtų priimtas, Liustracijos komisija
būtų sudaroma iš naujo.