„Siunčiama politinė žinia yra ne pati geriausia“, - BNS sakė
V.Ušackas.
Ministras sakė nenorįs detaliau komentuoti JAV veiksmų ir pirma
sulaukti detalesnių Vašingtono paaiškinimų.
„Dar reikia sulaukti JAV paaiškinimų, kaip sprendimai pakeisti
priešraketinės gynybos planus atitiks įsipareigojimus
sąjungininkams gynybai nuo balistinių raketų“, - sakė V.Ušackas.
Ministras sakė ketinąs apie tai kalbėtis kitą savaitę
Niujorke, kur per renginius Jungtinėse Tautose ketina susitikti su
JAV valstybės sekretore Hillary Clinton ir kitais
aukštais JAV pareigūnais.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė BNS komentuodama
JAV sprendimą dėl priešraketinės gynybos sakė, kad ši žinia
nuliūdino.
„Mes labai rėmėme šitą projektą, kadangi tai ir mūsų
saugumą būtų padidinę. Šitas regionas negalės būti išskirtas
iš kitų NATO regionų ir jo apginamumas yra tokios pat svarbos
klausimas kaip ir kitų. Bent jau iš išorinės informacijos iš to,
ką matėme viešojoje erdvėje, Rusija buvo ta valstybė, kuri
ypatingai priešinosi šitam projektui. Natūralu, kad daug žmonių
daro išvadas, kad tai susiję su Rusija“, - kalbėjo Krašto apsaugos
ministerijos vadovė.
Tačiau jos teigimu, reikia įsiklausyti į JAV atstovų
žodžius, kad priešraketinės gynybos klausimas apskritai iš
darbotvarkės išbraukiamas nėra.
„Kaip tai bus daroma, matyt, bus diskutuojama. Galbūt pajudėjo
santykių su Iranu reikalai į priekį ir belieka laukti rezultatų.
Mes negalime žinoti visų aplinkybių“, - svarstė R.Juknevičienė.
Jos partijos kolega Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Audronius Ažubalis mano, kad Vašingtono atsisakymas dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) skydą Rytų Europoje atskleidžia naujosios JAV administracijos požiūrį į šį
Europos regioną.
Pasak valdančiųjų konservatorių atstovo A.Ažubalio, nėra
logiško paaiškinimo, kodėl JAV nusprendė atsisakyti PRG sistemos
Lenkijoje ir Čekijoje.
„Neįtikėtinai skamba priežastis, jog PRG atsisakoma dėl
rengiamos naujos, modernios gynybos sistemos. Juk ji bus sukurta tik
maždaug apie 2018 metus. Man atrodo, jog šie veiksmai tiesiog
atskleidžia naujos JAV administracijos požiūrį į Rytų Europos
regioną“, - BNS teigė A.Ažubalis.
A.Ažubalis taip pat mano, kad JAV sprendimui neabejotinai įtakos
turėjo Rusija.
„Dabar paliekama galimybė Rusijai ir toliau daryti įtaką šiam
regionui. Kiek Rusija tai darys, ir kiek mes priešinsimės - tai jau
kitas klausimas. Žinoma, mes priklausome NATO, ir tai turi garantuoti
mūsų saugumą, tačiau pagrindinė NATO atrama juk yra JAV“, -
svarstė Seimo narys.
Pasak jo, taip pat pablogės saugumo jausmas Vidurio Europoje.
Trečiojo PRG pozicinio rajono Rytų Europoje įsteigimo planuose
buvo numatyta dislokuoti radarą Čekijoje ir 10 raketų-gaudytuvų
Lenkijoje. Ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad atsisako įgyvendinti šiuos planus ir modernizuoti priešraketinės gynybos sistemą.
Tačiau Baltieji rūmai neigia, kad prezidento B.Obamos paskelbtas
sprendimas atidėti planą dislokuoti priešraketinės gynybos
sistemos elementus būtų kaip nors susijęs su Rusija.
Pasak karinio diplomatinio šaltinio Maskvoje, atsakydama į tai
Rusija nusprendė „įšaldyti“ planus dislokuoti raketas „Iskander“
Kaliningrado srityje.