Apžvalgininkas, politikos ekspertas Kęstutis Girnius BNS sakė,
kad Lietuva išnaudojo progą pasikalbėti su oponentu. Vizitas, jo
nuomone, buvo suderintas su Europos Sąjunga, kuri įgyvendindama
Rytų partnerystės iniciatyvą nutarė, kad reikia glaudesnio dialogo
su Baltarusija.
„Visada lengva kalbėti su draugais, kartais yra svarbu, o gal net
svarbiau kalbėti su priešais arba oponentais. Ta paroda („Belarus
EXPO 2009“ - BNS) buvo puiki proga: atvyksta A.Lukašenka, jam
suteikiama proga pasikalbėti su D.Grybauskaite, nors tai ir nėra
oficialus vizitas. Reikia pabrėžti, kad tai nebuvo oficialus
prezidento vizitas, tą progą reikėjo išnaudoti“, - svarstė
K.Girnius.
Politologo teigimu, šis vizitas buvo ir konkreti proga Lietuvai
„šiek tiek“ įgyvendinti seną siekį būti tiltu tarp Rytų ir
Vakarų.
„Taip pat buvo galimybė parodyti ES, kad Lietuva gali imtis
pozityvių žingsnių. Iki šiol Lietuvos Rytų politika buvo
draudimai: negalima to daryti, nevalia ano daryti. Norint paveikti
Baltarusiją sukti demokratijos keliu reikia turėti kokių nors
svertų - ekonominių, politinių ir diplomatinių ryšių. Be ryšių
negalėsi paveikti, o tai yra mėginimas tokius ryšius užmegzti“, -
kalbėjo apžvalgininkas.
Lietuva, jo vertinimu, per šį vizitą „ne viską pasiekė, bet
diplomatijoje reikalai nėra greitai sprendžiami“.
„Diplomatija dažnai juda ledyno greičiu, t.y. jei nori vykdyti
pragmatinę politiką, rezultatų negali tikėtis per mėnesį ar du.
Tik po kelerių metų bus galima kalbėti, ar įvyko tas pragmatinis
posūkis, ar jis buvo naudingas Lietuvai. A.Lukašenka aiškiai nori
užmegzti ryšius, nes jam reikia Vakarų pinigų“, - sakė K.Girnius.
Politikos apžvalgininkas tvirtino, jog opozicijai per ją
persekiojančio A.Lukašenkos viešnagę buvo skirta pakankamai
dėmesio.
„Opozicija turėjo progą susitikti su premjeru. Jie kalbėjosi su
Andriumi Kubiliumi ir tai, sakyčiau, jiems yra reikšmingas
laimėjimas. Jiems tikėtis per tą patį vizitą susitikti su
premjeru ir prezidentu yra perdėm optimistiška. Nėra taip, kad
opozicijos atstovai atstovauja galingam judėjimui. A.Lukašenka ją
(opoziciją - BNS) aiškiai slopina, bet ji neturi platesnio palaikymo
šalyje“, - konstatavo K.Girnius.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo
Tomo Janeliūno teigimu, Lietuvos diplomatijai reikėjo drąsos
rengiant šį vizitą, kuris nepraėjo, be nesklandumų. Jis
pažymėjo, jog paprastai tam, kad tokio lygio vizitai „nepraeitų
tuščiai“, yra stengiamasi pasirašymui parengti keletą svarbių
dokumentų, o A.Lukašenkos viešnagės metu vieno iš jų
pasirašymas neįvyko.
„Vienas iš nesklandumų - nepasirašytas susitarimas dėl
supaprastintos kelionių tvarkos pasienyje. Reiškia yra kažkokių
nesutarimų. Sugadinti vizitą, žinant jo būdą, galėjo ir pats
A.Lukašenka: įžeisti, nesilaikyti diplomatinio protokolo. Tačiau
šiuo požiūriu jis nieko nesugadino. Gal buvo pagalima parinkti
datą kitaip, tačiau abejoju, ar tie sutapimai specialūs“, - sakė
T.Janeliūnas.
Jo teigimu, A.Lukašenkos vizitas gali reikšti, kad jo
vadovaujama šalis įgauna kitokią reikšmę Lietuvos užsienio
politikoje.
„Dabar pereiname į kitą lauko pusę - A.Lukašenkos, o ne
Baltarusijos opozicijos. Vienu metu su abiem pusėmis žaisti
negalima. Neigiama pasekmė - tai liudija tam tikrą Lietuvos
nenuoseklumą. Teigiamybė - verslininkai nori, kad Baltarusijos
valdžia juos labiau globotų. Dėl to šis vizitas, matyt, ir buvo
rengiamas“, - svarstė T.Janeliūnas.
Praėjusi Baltarusijos vadovo viešnagė, jo teigimu, yra vienas
iš ženklų, kad Lietuvos užsienio politika gali keistis „naudos ir
pragmatikos kryptimi“ tuo pat metu mažiau kalbant apie vertybes.
Pasak politologo, Briuselis į šį vizitą turėjo „atidžiai
žiūrėti“, tačiau Lietuvai, kaip suvereniai valstybei, jam surengti
nereikėjo ES pritarimo. Jo nuomone, dabar Briuselyje bus laukiama
pokalbių su Prezidentūra Vilniuje apie tai, ką prezidentai aptarė
būdami dviese.
„Vizitas į Lietuvą yra tas pirmasis žingsnis, kuris gali
paskatinti A.Lukašenką vykti į kitas šalis“, - kalbėjo
T.Janeliūnas.
Europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, Vilniuje subrendo
pažiūra, kad santykius su Baltarusijos valdžia reikia palaikyti
nepaisant nevykdomų tyrimų dėl kai kurių opozicijos vadovų
dingimo.
„Nors tų tyrimų nėra, gal jie kada nors bus atlikti. Gal po
A.Lukašenkos. Kaip ir Rusijoje yra įtariamų pačios valdžios
nusikaltimų, kurie niekad nebus ištirti esant tai valdžiai. Bet tai
nereiškia, kad su Rusija nutraukiami santykiai. Pasaulis taip
nesielgia. Radikalus santykių nepalaikymas kažin ar ką nors laimi“,
- sakė V.Landsbergis.
Europarlamentaro nuomone, A.Lukašenkos vizitas nebuvo
netikėtumas Briuseliui.
„Gali būti, kad buvo neoficialiai ir paderinta. Taip kad Lietuva
atliko tam tikrą funkciją ES vardu per daug nesiskelbdama. Yra tokie
diplomatiniai momentai. Čia nėra vien tik Lietuvos dalykas. Lietuva
yra ES dalis, todėl neišskirkime vien tik Lietuvos, stovinčios
veidu į A.Lukašenką. Yra ES politika, kurioje Lietuva gavo tam
tikrą vaidmenį ir jį dabar atlieka“, - dėstė V.Landsbergis.
Pasak jo, ES politika Baltarusijos atžvilgiu pradėjo keistis jau
prieš keletą metų, tik A.Lukašenka anksčiau nenorėjo jos
priimti, tačiau ES iniciatyvų nepamiršo.
„Pačioje Baltarusijoje tikrai stiprėja nuotaikos ir norai būti
su Europa ir Europoje, o ne Rusijos provincija. Su tuo A.Lukašenka
taip pat skaitosi ir jam yra geriau, kai jis turi alternatyvą
Rusijai“, - sakė V.Landsbergis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilnius tuo pat nenusigręžė nuo
Baltarusijos opozicijos.
„Aš matau, kad Lietuva palaiko ryšį, rodo dėmesį, moraliai
remia opoziciją, suteikia jai tribūną. Šiuo atžvilgiu Lietuva
rodo pakankamai orią poziciją“, - sakė V.Landsbergis.