„Tikiuosi, kad gali būti daugiau balsų, nes valstybės turėtų
peržiūrėti savo pozicijas. Antrajame ture turėtų labiau
atsispindėti kandidatų profesionalumas. Pirmajame ture buvo labai
svarbūs politiniai įsipareigojimai“, - BNS penktadienį sakė
V.Ušackas.
Ketvirtadienį pirmajame Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir
kultūros organizacijos (UNESCO) vadovo rinkimų ture Paryžiuje I.Marčiulionytė pagal surinktų balsų skaičių liko šeštoje vietoje iš devynių kandidatų. Didžiausio palaikymo sulaukė Egipto
kultūros ministras Faroukas Hosny, gavęs 22 balsus
iš 58. Norint laimėti rinkimus, reikia 30 balsų. Tam gali prireikti
iki penkių turų.
Baltijos šalių remiamą I.Marčiulionytę taip pat aplenkė
Bulgarijos, Austrijos, Ekvadoro ir Rusijos kandidatai.
V.Ušacko nuomone, „balsų skaičius atspindi realų politinį
valstybių svorį“.
Antrojo turo rezultatai turėtų paaiškėti vėlų penktadienio
vakarą.
Istorija rodo, kad slaptų balsavimų rezultatai kartais būna
labai netikėti. Buvęs generalinis direktorius Federico Mayor
Zaragoza per pirmąjį balsavimo turą
surinko vos tris balsus, bet buvo išrinktas generaliniu direktoriumi.
Renkant generalinį direktorių, iš Europos Sąjungos valstybių
balsuoja Prancūzija, Vokietija, Italija, Graikija, Liuksemburgas,
Lietuva, Bulgarija, Vengrija, Portugalija ir Ispanija, savo balsą
atiduoda ir Norvegija.
UNESCO yra universali Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir
kultūros organizacija, įkurta iškart po Antrojo pasaulinio karo -
1945 m. lapkričio mėn. UNESCO savo veikla siekia prisidėti prie
pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp
tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.