„Alionių keramika“- trumpesnis molio kelias

Nuo rugsėjo 1 d. pradėtos rinkti paraiškos ES paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kai paramos suma didesnė kaip 150 tūkst. Lt.

Pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ remiamos dvi veiklos sritys - su žemės ūkiu nesusijęs verslas ir tradiciniai amatai. Paramos lėšomis galima steigti kaimo vietovėje naują labai mažą įmonę arba plėtoti jau esančią.

Taip pat kaimo gyventojas gali šios priemonės paramos lėšomis plėtoti individualią veiklą, nesteigdamas įmonės.

Paraiškas priima Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai skyriai pagal projekto įgyvendinimo vietą.

Paraiškos pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bus renkamos iki metų pabaigos.

Pokiškių kaime (Alionių sen., Širvintų r.) gyvenantys 49 metų Bronius ir 45 metų Marina Žukauskai keramikos verslą pradėjo prieš 14 metų. Molio vazonėlių gamyba jiems pelno duoną. Tačiau dėl jų naudojamos technologijos reikia įdėti daug sunkaus rankų darbo.

B. ir M. Žukauskai įsteigė naują įmonę. Naudodamiesi ES parama vazonėlių gamybos technologiją jie ketina keisti modernesne.

Įvairių rūšių vazonėlius gėlėms ir augalams, vazas bei suvenyrus Pokiškių kaime įsikūrusi UAB „Askovita“ gamina molio pylimo būdu.

Skystas molis išpilstomas į gipsines formas, parą džiovinamas. Iš gipso formų išimti vazonai dailinami, degami krosnyse, dažomi ir dekoruojami.

Šią technologiją Žukauskai prieš 14 metų parsivežė iš Lenkijos.

Iki šiol jų įmonė vienintelė šalyje tokiu būdu gamina vazonus ir suvenyrus.

„Tokio molio pylimo, kaip pas mus, kitur Lietuvoje niekur nėra“, - sakė M.Žukauskienė.

Senovinė molio pilstymo technologija yra labai įdomi, originali, niekur nematyta. Pagaminti vazonai yra ekologiški, be jokios chemijos. Tačiau šis rankinis gamybos būdas turi ir minusų.

Pirmiausia taip gaminant reikia turėti labai daug ir įvairių gipsinių formų. Kiekvienam vazonui, kiekvienam dydžiui reikia atskiros formos.

„Mes gaminame nuo pusės litro iki 25 litrų talpos vazonus. O kiekvieno dydžio vizualių formų yra 15“, - sakė Marina.

Įvairių dydžių ir formų vazonų per dieną pagaminama ne mažiau kaip tūkstantis.

Tiek vienai dienai reikia ir gipsinių formų.

Tas pačias gipsines formas galima naudoti tik po savaitės: sutraukęs vandenį iš molio gipsas turi išdžiūti.

Be to, ši technologija pagrįsta sunkiu fiziniu darbu. Molis nešiojamas ir į gipsines formas pilstomas rankomis.

Romas Masiukas pilstytoju čia dirba jau penktus metus. Jis neskaičiuoja, kiek kibirų per dieną ištąso. „Nesunku“, - tikino jis, bet nuo veido varvantis prakaitas bylojo ką kita.

Kur kas lengvesnis Marijano Masiano darbas. Viena ranka jis laiko gipsinę formą, kita įmeta į ją molio, kaip šokolado, ir nuspaudžia aparato mygtuką. Po minutės Marijanas iš formos išima gatavą vazoną.

Aparatas, kuriuo taip greitai Marijanas pagamina vazoną, vadinamas štampu.

„Štampas padaro tą patį darbą, ką padaro žiedėjas“, - paaiškino šią technologiją Bronius.

Keramikos įmonės savininkas B.Žukauskas galėjo ilgai aiškinti šios technologijos pranašumus.

Pirmiausia vienas štampas gali išžiesti tiek vazonų, kiek jų vienu metu išpilsto 5 pylėjai.

Be to, pasak B.Žukausko, taip dailiai, kaip žiedžia štampo aparatas, žmogus neišžies.

Štampu pagaminami ne tik geros kokybės vazonai, jie taupo ne tik darbo jėgą, bet ir elektros energiją.

Štampui naudojamas vakuuminis molis. Jis išdžiovinamas esant mažesnei temperatūrai.

Vakuuminis molis gaunamas iš jo išspaudus vandenį. Toks molis yra didesnio tankumo, todėl iš jo pagaminti vazonai patvaresni. „Duodi į sieną: atšoka ir nedūžta“, - tikino įmonės savininkas.

Šis štampas yra senas, jam dar naudojamos gipsinės formos. „Dabar yra nauji štampai, kuriems nereikia gipsinių formų - jos yra štampe“, - aiškino B.Žukauskas.

Žukauskai ketina įsigyti du tokius štampus ir nuo molio pylimo pereiti prie modernesnės - štampavimo technologijos.

„Staiga nutraukti pylimo technologijos negalime - taip pagamintiems vazonams turime didelę rinką: ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje ir Lenkijoje“, - sakė įmonės savininkai.

„Askovitos“ savininkai įsteigė dar vieną, visiškai atskirą įmonę - „Alionių keramika“.

Joje vazonai bus gaminami štampavimo būdu. Tokiu būdu gaminant reikia kur kas mažiau žmonių.

Toks pat išliks tik dekoravimas. O vietoj 5 pilstytojų dirbs tik du štampuotojai. Mažiau reikės ir vazonų dailintojų.

Dabar „Alionių keramikoje“ dirba penki žmonės.

Įmonė turi labai mažos įmonės statusą.

Nauji štampai ir naujos įmonės įsteigimas kainuos per milijoną litų.

Tačiau Žukauskai tikisi gauti ES paramą.

Paramos jie kreipėsi pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Prieš du mėnesius „Alionių keramika“ su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašė paramos sutartį.

Pagal ją kaimo verslininkai turėtų gauti daugiau nei pusės milijono litų paramą.

„Jeigu viskas gerais seksis, po metų galbūt jau gaminsime naujos technologijos vazonus“, - tikėjosi „Alionių keramikos“ savininkai.

* Paramos pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ gali prašyti tiek fizinis (ne jaunesnis nei 18 metų), tiek juridinis asmuo, turintis labai mažą įmonę arba ją steigiantis. Paramos individualiam verslui plėsti gali kreiptis ir įmonės nesteigiantis fizinis asmuo.

* Įmonė turi išlikti savarankiška mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.

* Pareiškėjas turi įsipareigoti, kad ne mažiau kaip 50 proc. naujai įsteigtos labai mažos įmonės darbuotojų per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį bus kaimo gyventojai.

* Jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, prašantis paramos individualiam verslui plėsti, jis būtinai turi būti kaimo gyventojas, t. y. paramos paraiškos pateikimo momentu nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoti kaimo vietovėje ir būti įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

* Prašant paramos įmonei steigti arba jai plėsti, reikia pateikti pagal specialią formą parengtą verslo planą ir visus įgyvendinimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

* Projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.

* Labai maža įmonė - tai tokia įmonė, kurios darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 10, metinės pajamos - 7 mln. Lt, turto balansinė vertė - 5 mln. Lt.

* Vidutinė įmonė - tai tokia įmonė, kurios darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 138 mln., o turto balansinė vertė - 93 mln. Lt.

* Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro daugiau kaip 99 proc. visų šalyje veikiančių įmonių.

* MVĮ sukuria apie 60 proc. visų šalies įmonių bendrosios pridėtinės vertės ir įdarbina daugiau kaip 70 proc. visų Lietuvos įmonių dirbančių žmonių.

* 2009 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 65232 MVĮ, o tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 19,5 veikiančios MVĮ.

* 1 tūkst. kaimo gyventojų tenka 7 MVĮ, o ES - 24 MVĮ.

* Daugiausia įmonių Lietuvos kaimo vietovėse užsiima prekyba (39 proc. MVĮ), šiek tiek mažiau - pramone (20,3 proc.) ir paslaugomis (20,6 proc.), žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veikla - 15 proc.

* Nacionalinėje kaimo plėtros 2007-2013 m. strategijoje numatoma, kad iki 2013 m. kaime galėtų veikti apie 10 tūkst. MVĮ.

* 2007-2013 m. jos galėtų susikurti 2 tūkst. naujų MVĮ, iš kurių 70 proc., t. y. 1,4 tūkst., būtų labai mažos įmonės ir kurios sukurtų apie 4 tūkst. darbo vietų.

* Labai mažai įmonei steigti galima prašyti iki 690 560 Lt paramos.

* Jeigu ši įmonė numato verstis veikla, nesusijusia su žemės ūkiu, gali tikėtis iki 65 proc., ketinanti plėtoti sertifikuotus amatus - iki 75 proc. tinkamų išlaidų finansavimo.

* Parama jau veikiančiai įmonei plėtoti gali pasinaudoti labai maža įmonė, verslui plėtoti ji gali prašyti iki 690 560 Lt paramos.

* Fizinis asmuo individualiam verslui plėtoti gali prašyti iki 207 168 Lt paramos. Paramos intensyvumas šiuo atveju yra toks pat, kaip ir steigiant naują įmonę.