Pastaruoju metu daugiausia Th.Kontogeorgo laiko atima pirmininkavimas Lietuvos ir Graikijos kultūrų sąveikos centre „Vilnius-Pirėjas“.
69 metų graikas džiaugiasi galėdamas vilniečius supažindinti su savo gimtinės kultūra ir tradicijomis.
Bet Th.Kontogeorgos pasigenda entuziazmo iš sostinės valdininkų, kurie nepaiso prieš daugiau nei dešimtmetį su Graikijos miestu Pirėju pasirašytos bendradarbiavimo sutarties.
- Ką daugiausia veikia jūsų vadovaujamas centras?
- Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš 13 metų Vilnius ir Pirėjas pasirašė draugystės bei bendradarbiavimo sutartį.
1999-aisiais, kai tapau Graikijos konsulu Lietuvoje, su draugais įkūrėme kultūros centrą. Jį remia Graikija, todėl kasmet į šią šalį atostogauti siunčiame vaikus iš Vilniaus vaikų namų.
Lietuvių orkestrus bei šokių ansamblius iš Lietuvos vežame į Graikiją, organizuojame įvairius renginius, per kuriuos pristatome Graikijos kultūrą.
- Kodėl Vilniui naudinga palaikyti ryšius su Pirėju?
- Pirėjas – savo valdžią turintis Atėnų priemiestis, panašiai kaip Vilniuje, pavyzdžiui, Justiniškės. Prieš trylika metų jūsų konsulas gyveno Pirėjuje, todėl ir sutartis buvo pasirašyta tarp šio miesto ir Vilniaus.
Tačiau Vilnius nieko neprarado, nes Pirėjas turtingas – 1,5 milijono gyventojų.
Pirėjas gali sau leisti kviesti svečius iš Lietuvos. Pirėjas paprastai teigiamai atsako į visus mūsų centro prašymus. Tačiau kai dukart į Graikiją kvietė Vilniaus valdžią, jie atsisakė.
Dabar bandysime tartis su naująja miesto valdžia.
Vilnius nėra toks entuziastingas kaip Pirėjas. Mes į Graikiją vežame Lietuvos vaikus, o vilniečiai nė karto nekvietė Graikijos vaikų apžiūrėti Lietuvos.
Tas pats dėl įvairių orkestrų, ansamblių.
Vilnius nėra labai turtingas, tikriausiai todėl ir nekviečia graikų atvykti.
- Lietuvoje gyvenate beveik 20 metų. Kaip čia atsidūrėte?
- Kai sugriuvo Sovietų Sąjunga, gyvenau Maskvoje, ten turėjau verslą. Ačiū Lietuvos patriotams, kurie tuo metu taip pat gyveno Maskvoje. Jie man ir suorganizavo kelionę į Lietuvą, aprodė šalį. Man ji patiko.
Praėjus trims mėnesiams po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Kaune atidarėme prekybos centrą. Kaune dirbau iki 1993-iųjų, o kitais metais atsikrausčiau į Vilnių.
Prieš pradedant Lietuvoje verslą apsispręsti, ar rizikuosime, teko labai greitai. Buvau pasikvietęs ir kitų verslininkų iš Graikijos. Sprendėme, ką prarasime, jei investuosime Lietuvoje.
- Dabar verslo nebeplėtojate. Kas jus laiko Vilniuje?
- Šalis ir tauta. Žmonės čia aktyvūs ir panašūs į graikus.
Pirmiausia – jie tokie pat energingi, nebijantys darbo, temperamentingi, gražiai rengiasi, nori gyventi gerai.
Mano tautiečiai, kurie čia yra buvę, jau seniai sugalvojo Lietuvai apibūdinimą – tai Šiaurės Graikija. Jaučiamės kaip tėvynėje, čia trūksta tik šiltos jūros, saulės. Bet yra nuostabių žmonių.
Vilnius man – antras gražiausias miestas po Stokholmo. čia yra upė, kalvų, aplinkui geri miškai, graži architektūra, išlikę seni namai. Čia nedaug dangoraižių, šalia kurių nejauku.