„Šiandien, kai visi esame priversti taupyti ir solidariai
mažinti net socialines išmokas, visos iš valstybės biudžeto
finansuojamos įstaigos turėtų ypač atsakingai planuoti savo
išlaidas, valdyti finansus bei vykdyti savo prisiimtus finansinius
įsipareigojimus, laiku apmokėdamos sąskaitas", - Vyriausybės
spaudos tarnybos pranešime cituojamas A.Kubilius.
Pasak jo, LRT vadovams nederėtų, naudojantis įtaka bei svarba
visuomenei, institucijos įsiskolinimo problemas bandyti perkelti ant
politikų ar mokesčių mokėtojų pečių.
„Visi biudžeto asignavimų valdytojai turi vienodai laikytis
įstatymų ir prisiimtų įsipareigojimų, turi laiku mokėti už
kitų ūkio subjektų suteiktas elektros, šilumos, vandens tiekimo ar
transliavimo paslaugas. Todėl bet kurių institucijų mėginimai
spręsti savo problemas kitų visuomenės grupių sąskaita nesulauks
palaikymo. Papildomi asignavimai iš biudžeto nei vienai institucijai
nebus numatyti", - teigė A.Kubilius.
Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) kreipėsi į šalies
bei atitinkamų institucijų vadovus, pranešdamas, jog nuo spalio 1
dienos stabdo LRT televizijos programos transliavimą po nesėkmingų
derybų su LRT dėl susidariusios skolos likvidavimo. Skola šiuo metu
siekia virš 3 mln. litų.
Pasak premjero, LRTC suteikiamų transliavimo paslaugų tarifus
prižiūri ir reguliuoja nepriklausoma Ryšių reguliavimo tarnyba ir
tokie tarifai taikomi visiems transliuotojams, todėl ginčai dėl
paslaugų tarifų gali būti nagrinėjami nustatyta tvarka.
Vis dėlto, pažymima pranešime, tai neatleidžia nuo pareigos
apmokėti sąskaitas už suteiktą paslaugą laiku ir pagal
galiojančius tarifus - ar tai būtų elektra, ar vandens tiekimas, ar
transliavimo paslaugos.
„Tikiuosi, kad LRT vadovybė elgsis atsakingai, išspręs savo
pačių sukurtą problemą ir neieškos būdų kaip savo padarytus
įsiskolinimus paversti spaudimo Vyriausybei ar Seimui priemone.
Dviejų ūkinių subjektų ginčai turi būti sprendžiami ne
Vyriausybėje ar Seime, o įstatymų nustatyta tvarka", - konstatavo
A.Kubilius.
Konfliktinė situacija kilo LRT jau beveik metus nemokant visos
sumos už LRTC teikiamas paslaugas - tik jos dalį.
LRT centrui moka valstybės skiriamą lėšų dalį, o dėl
mokesčio iš komercinių pajamų institucijų vadovai tvirtina
visiškai priešingai. LRTC vadovo Algirdo Vydmonto teigimu, nuo
praėjusių metų spalio LRT išvis nemoka iš komercinių pajamų,
LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus žodžiais, dalį nustatyto
mokesčio LRT moka ir iš komercinių pajamų, bet ne visą
nustatytą. A.Siaurusevičius sako iš LRTC negaunantis atsakymų dėl
tarifų skaičiavimo metodikos, kuri jam kelia abejonių.
Iš šiems metams numatytų 43 mln. litų valstybės biudžeto
lėšų LRT už Lietuvos radijo ir televizijos centro paslaugas
sumokėti buvo skirta 7 mln. litų.
Nors LRT pernai dirbo nuostolingai, visuomeninio transliuotojo
vadovų atlyginimai 2008-aisiais išaugo daugiau nei 1,5 karto.
Keturiems LRT vadovams - generaliniam direktoriui, dviem jo
pavaduotojams ir vyriausiajai buhalterei - 2008-aisiais išmokėta iš
viso 604,24 tūkst. litų, arba 59 proc. daugiau nei 2007-aisiais
(380,03 tūkst. litų), rašoma LRT 2008 metų veiklos ataskaitoje.
Tiesa, vadovybės teigimu, į bendrą vadovams išmokėtą sumą
įeina ir trims atleistiems LTV vadovams išmokėtos išeitinės
kompensacijos.
Tuo tarpu vidutiniškai vienam vadovui iki mokesčių teko 12,6
tūkst. litų per mėnesį. LRT taryba pernai kovo mėnesį
patvirtino, kad generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus
ikimokestinis pareiginis atlyginimas yra 13 tūkst. litų, o kiek
vėliau nustatė, kad dviejų jo pavaduotojų - Jurgitos Litvinienės
ir Rimvydo Paleckio algos sudaro 85 proc. generalinio direktoriaus
atlyginimo - tai yra po 11,05 tūkst. litų.
Šiemet, pasak LRT vadovų, jų atlyginimai yra kiek mažesni.
LRT pernai dirbo nuostolingai - ji patyrė 6,565 mln. litų
grynojo nuostolio. 2007 metais LRT buvo uždirbusi 2,947 mln. litų
grynojo pelno.