Net labai rimtos ir solidžios politikės I.Degutienės išrinkimas Seimo pirmininke turbūt ilgiems metams duoda peno humoristams. Ko verta vien jos partijos kolegės V.V.Margevičienės originali panegirika vienintelei kandidatei. Pasirodo, ant Seimo „Titaniko“ kapitono tiltelio būtinai turi stovėti moteris.
Prisiminus, kad „Titanikui“ lemtas vienintelis kursas – į dugną, kyla klausimas, kodėl smagiau skęsti, kai ant kapitono tiltelio stovi moteris. Kai kurie I.Degutienės kolegos džiaugėsi, kad ji dar ir reanimatologė, anesteziologė. Neabejotinas privalumas visais klinikiniais atvejais, bet ką reanimuosi į dugną einančiame „Titanike“?
Seime pasigirdus mintims, kokia šauni „Titaniko“ kapitonė bus I.Degutienė, nejučia atmintyje iškyla satyrinio F.Fellini filmo „Ir laivas plaukia“ vaizdai, kai skęstančio laivo keleivius jau semia vanduo, o jie vis dar iš širdies traukia operų arijas, kol amžiams panyra į bangas. Gal iš tiesų tokiais atvejais linksmiau, kai ant kapitono tiltelio – maloni moteris, o ne, pavyzdžiui, A.Valinskas.
Vis dėlto juokinimo gebėjimais A.Valinsko trupei niekas neprilygsta net ir Seime. Ko vertas vien sumanymas pasivadinti Tautos prisikėlimo partija?
Net neaišku, ko čia daugiau: aplombo ar slaptos pašaipos iš naivių rinkėjų, pasirengusių užkibti ant tokio kabliuko.
O ar mažiau ironijos, kai „prisikėlėlių“ trupei subyrėjus vos 7 Seimo narių jos atplaiša nepasidrovi pasivadinti „Ąžuolu“? Tiesa, neilgam. „Ąžuolai“ vėl virto „prisikėlėliais“, kai šį pavadinimą tarsi išnarą nusimetė mirtinais savo vedlio priešais tapę A.Valinsko kelionės į Seimą draugai, kurių bilietus jis buvo pamiršęs patikrinti.
Reikia pripažinti, kad ir išsiskyrę su A.Valinsku jo buvę bendrakeleiviai juokinimo talento dar neiššvaistė.
Tiesa, tapdami „Viena Lietuva“, didelio išradingumo jie neparodė, nes akivaizdu, kad pavadinimą nusižiūrėjo nuo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“. Bet ten – visiškai realios užmačios savo rankose turėti visą valdžią, o lietuviškoji kopija primena parodiją – realybė visiškai priešinga pretenzijoms.
Čia panašiai kaip G.Orwello romane „1984“ – pavadinimai apverčia tikrovę aukštyn kojomis. Ten vaizduojamo absoliutaus totalitarinio režimo terorą vykdo slaptoji policija, pavadinta „Meilės ministerija“, o totalią propagandą skleidžia „Tiesos ministerija“.
„Vienalietuvių“ sugalvotas pavadinimas jiems tinka nebent ta prasme, kad jie visi neilgai trukus turėtų išsivaikščioti po vieną. Tik tai jiems premjeras A.Kubilius ir pasiūlė, atsiliepdamas į užkulisines pretenzijas mainais už pasilikimą valdančiojoje koalicijoje gauti net tris ministrų portfelius.
Prašydami trijų, matyt, tikėjosi bent dviejų, tačiau turės labai džiaugtis, jeigu gaus nors vieną, atimtą iš vėl prisikėlusių „ąžuolų“.
I.Degutienės išrinkimas net 87 balsais parodė, kad valdančiajai koalicijai nėra ko bijoti „vienalietuvių“ grasinimų. Aiškiai pademonstruota, kad, reikalui esant, juos nesunku pakeisti „darbiečiais“, kurie, V.Uspaskicho paraginti, balsavo už I.Degutienę nieko negavę, vien uoliai siekdami įsipiršti valdantiesiems į draugus.
Jų kaina neturėtų būti aukšta. Ko gero, „darbiečiai“ sutiktų pakeisti „vienalietuvius“ net ir negaudami portfelių, vien už ramų, be grotų sapnuose savo lyderio V.Uspaskicho miegą Briuselyje.
Žinoma, keistos būtų konservatorių jungtuvės su V.Uspaskicho „darbiečiais“. Kaip V.Landsbergis tai išgyventų nesusirgęs? Bet ar tokie virsmai naujiena Lietuvos politikoje? Juk pasijutę nuskriausti „vienalietuviai“ lakstė po Seimo kabinetus siūlydami patį fantastiškiausią scenarijų: jungtis su jais į naują daugumą visiems – nuo liberalcentristų iki paksistų.
Tai jau primena „Titaniko“ scenarijų. Tik tas laivas vis dar kažkaip plaukia, stebindamas, kiek daug norinčiųjų užlipti ant jo kapitono tiltelio.