Milijardieriaus B.Lubio taikinys - valstybės žemė

Metai po metų ji kovojo už žaliąją Neries pakrantę, kurią okupuoti siekia turtingi naujakuriai.

Tačiau kai žaliojoje Neries pakrantėje išsilaipino Lietuvos verslo magnatas Bronislovas Lubys, be jokių skrupulų tvora jis užsitvėrė ir dalį valstybinės žemės.

Milijardierius B.Lubys ne už dyką nori atsiriekti Neries pakrantės Žvėryne. Jis ją pirks. Kodėl ją gali nupirkti B.Lubys, o ne kiti Lietuvos milijonieriai? Juk norinčių buvo ir daugiau.

Tvoros žaliajame Neries krante - ne naujiena. Tačiau jas griovė ne tik Žvėryno bendruomenė, bet ir Vilniaus apskrities administracija. Valstybinės žemės grobikus ji tempė į teismus, o tie juos bausdavo tūkstantinėmis baudomis.

Anie buvo tik milijonieriai. B.Lubys valdo milijardus.

Vilniaus miesto savivaldybė šoko organizuoti jam detaliojo plano, o apskritis keliaklupsčia pažadėjo parduoti jam dalį Neries pakrantės. Viskas legalu, ponai.

Viešas sklypų Žvėryne, Birutės gatvėje, detaliojo plano svarstymas buvo paskelbtas rugsėjo 1-ąją 14 valandą. Kai visi dirbo. Tačiau Žvėryno bendruomenės atstovai į detaliojo plano svarstymą nuėjo. Žvėrynas, o juo labiau Birutės gatvė ant Neries upės kranto, — jautri teritorija, kurią bendruomenei nuolat tenka ginti nuo valstybinės žemės grobikų.

Šio detaliojo plano tikslas, kaip skelbiama, — suformuoti naujus žemės sklypus ir juos parduoti. Vienas toks planuojamas sklypas, kaip „Ekstrai“ vaizdžiai apibūdino Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius, tarsi geležinkelį brėžiantis rusų caro Petro I pirštas buvo išriestas lanku. „Gal tai koks statinys?“ — nerimavo bendruomenės atstovai. „Ne, čia tik taip žmonių paneriu išvaikščiota“, — išsigynė savivaldybės valdininkai.

Žvėryno bendruomenės nariai nuėjo pažiūrėti, kaip tikrovėje atrodo žmonių ratais išvaikščioti takai, ir apstulbo. Ant Neries kranto bolavo nauji rūmai.

Vienas savaitraštis nuolat renka turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtuką. Tarp jų, be jokios abejonės, — pagrindinis koncerno „Achemos grupė“ akcininkas B.Lubys.

Turtingiausių lietuvių sąrašą sudaręs žurnalas teigia, kad per sunkmetį turtų gerokai sumažėjo. Lietuvoje iš penkių likę tik du milijardieriai. B.Lubio turtas pernai buvo vertinamas 3 mlrd. litų.

Į to paties savaitraščio sudaromą brangiausių namų sąrašą, be B.Lubio namo Kaune, pakliūtų ir pernai iškilęs jo dvaras sostinėje, Žvėryne. Tai net ne dvaras. Tai imperatoriaus rūmai.

B.Lubio rūmai išsiskiria visoje Birutės gatvėje, tačiau dar didesnė prabanga atsiveria žvelgiant į juos nuo upės (Birutės gatvė yra lygiagreti čia tekančiai Neriai).

Baltos kolonos, skiriančios parterių ir terasų erdves, rožyno alėja žemės duburyje, kurio centre — vandens fontanai. Pilis primena grafų Tiškevičių rūmus Palangoje. O gal tas liūtukų (liūtų skulptūros laiko net lauko stalelį) stilius pasiskolintas iš Peterburgo architektūros? Viena aišku: Žvėrynui ji svetima.

Žvėrynas saugomas ne tik kaip urbanistikos objektas, bet ir kaip unikalaus kraštovaizdžio rajonas. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (BP) Žvėryne Neries slėnis vadinamas nacionalinės reikšmės migraciniu koridoriumi, tai gamtinio karkaso teritorija. BP nustato tam tikrus gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamentus. Bet kas ir bet kaip jose tvarkytis negali. Juo labiau negali gabalėliais iškandžioti žemės.

B.Lubys be jokių skrupulų dalį žemės jau buvo užsitvėręs.

„Per tvorą į sodą berniukai žiūrėjo“, — poeto Petro Vaičiūno eiles liūdnai deklamavo režisierius, scenaristas ir operatorius Vytautas Damaševičius. Jis — Žvėryno siela, vis dar svaigstanti dėl vientisos panerio promenados, dar vis netikinti Žvėryno paveldo pabaiga.

„Žvėryno pakrantė galėtų būti visų vilniečių poilsio zona — sutvarkyta dešinioji krantinė, kairiajame krante — Vingio pušys: koks dar Europos miestas turi tokią gamtos dovaną?“ — tebesvajoja V.Damaševičius.

812 kv. metrų ploto B.Lubio pilis su kolonomis, promenadomis ir rožių alėjomis neišsiteko 16 arų žemės sklype: ji veržiasi į V.Damaševičiaus ir vilniečių pamėgtą panerį.

Lankas, kurį Žvėryno bendruomenės atstovai pastebėjo detaliajame plane, žymėjo B.Lubio gėlynus, jo grįstus takus ir iš metalo išlietą pavėsinę. Ta stovi valstybės žemėje. Sulig detaliajame plane pažymėta linija valstybės žemėje stovi ir laikina tvora.

Už laikinos Lietuvos milijardieriaus B.Lubio tvoros — maždaug 4 arai valstybinės žemės.

„Savivaldybė detaliajame plane mėgina įteisinti privataus asmens užgrobtą valstybinę žemę?“ — pasipiktino Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas P.Markevičius.

Kovoti su valstybinės žemės grobėjais Žvėryno bendruomenei nėra naujiena. Žvėrynas, ypač Birutės gatvė, visada masino valstybinės žemės trokštančius ilgapirščius. Neries link tvoras buvo nusitiesę ne mažiau nei B.Lubys žinomi žmonės, tik jie buvo galbūt ne tokie turtingi.

Pavyzdžiui, tvoras Neries link bandė tverti buvęs bankininkas ir vienas didžiausių Panevėžio statybos tresto akcininkų Vygantas Sliesoraitis, kelių įmonių Vilniuje savininkas Saulius Skrebė, auditorė Snaigutė Ragelienė, UAB „Kraitenė“ ir dar kelių įmonių Vilniuje steigėjas ir savininkas, futbolo rėmėjas milijonierius Algirdas Breikštas, dabar jau buvusi jo žmona Jūratė Breikštienė, nekilnojamojo turto magnatas Jevgenijus Kolas.

Žvėryno bendruomenė, gindama viešąjį interesą, rašė skundus prokuratūrai, spaudė Vilniaus apskrities administraciją. Pastaroji žemgrobius tąsė po teismus, šie skirdavo tūkstantines baudas.

Kaip „Ekstrą“ informavo Vilniaus apskrities žemėtvarkos departamentas, iki šiol užgrobtą valstybės žemę išlaikyti pavyko tik keliems — tvorų nuo panerio iki šiol dar nenusikėlė J.Kolas, S.Skrebė ir J.Breikštienė.

„Pas seniūną Tautvidą Klimavičių užeina iš pirmo žvilgsnio paprasta moterėlė ir labai gražiai sako: „Mes norime prisijungti žemę iki upės“. Paskui pasitaiso: „Taigi mes ne už dyką — mes už pinigus“, — prisiminė V.Damaševičius pirmąjį susidūrimą su J.Breikštiene.

Tada niekam net minties į galvą negalėjo ateiti, kad savivaldybė rengs detaliuosius planus, o apskritis šią geidžiamą paupio žemę ims pardavinėti privatiems asmenims.

Vilniaus miesto savivaldybė neslėpė, kad dabartinio detaliojo plano Žvėryne, Birutės gatvėje, tikslas — paneryje suformuoti naujus sklypus ir juos parduoti čia įsikūrusiems savininkams.

„Detaliojo planavimo tikslas — suformuoti žemės sklypus, įsiterpusius tarp Neries upės baseino apsauginės juostos ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Birutės gatvėje siekiant juos išpirkti“, — „Ekstrai“ paaiškino savivaldybės atstovė, Miesto plėtros departamento detaliojo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stasiškytė.

Jos teigimu, planuojama nurėžti 15 arų Neries pakrantės ir šią valstybinę žemę prijungti prie 4 privačios nuosavybės sklypų.

Girdi, savivaldybė nepajėgia tvarkyti paupio, jis apaugo šabakštynais, juose renkasi asocialūs vilniečiai, o tai, pasak projekto autorės Alicijos Grigūnienės, „labai blogina planuojamoje teritorijoje esančių sklypų savininkų gyvenimo sąlygas“.

Detaliojo plano organizatorė — savivaldybė neįvardijo, kas yra tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo Neries pakrantė blogina gyvenimo sąlygas. Tačiau išsiaiškinti juos „Ekstrai“ ir pačiai nebuvo sunku.

Daugiausia valstybinės žemės, kaip matyti iš detaliojo plano (žr. jo brėžinį), turėtų būti atrėžta viduriniam, su pusapvaliu lyg Petro I pirštas kyšuliu, sklypui — tiek, kiek jos aptverta.

Šis sklypas, kaip jau žinome, priklauso ponui B.Lubiui.

Jam iš kairės — ką tik šešiasdešimtmetį atšventusios Barbaros Aganauskienės ir 73 metų Zbignevo Marijano Čerepovičiaus sklypai. Jiems turėtų kliūti po šiek tiek mažiau — iki 3 arų.

B.Lubiui iš dešinės — dar du sklypai, turintys po du ar net keturis bendrasavininkius, tarp kurių — ir p. B.Lubys. Jis valdo vieno šių dviejų sklypų 2100/96100 dalį.

Iš tiesų čia, Birutės g. 2, gyveno du Žvėryno senbuviai: nūnai 60 metų sulaukęs Algirdas Šimulynas ir 72 metų Borisas Teriošinas. Gyveno juodu 1940 metais statytame dviejų butų name. B.Teriošinas dar turėjo ūkinį pastatą, šiltnamį, kuriame augino daržoves. Tačiau išpūstos ekonomikos metais kiekviena Žvėryno žemės pėda tapo verta milijono.

„Gal ir mums teks šiek tiek valstybės žemės“, — svajoja B.Teriošino sūnus Dimitrijus.

Kai A.Šimulyno sklypo dalį nupirko B.Lubys, jis organizavo žemės sklypų padalijimo detalųjį projektą. Du sklypai detaliajame plane buvo performuoti į tris sklypus.

Pasisekus sklypų padalijimo projektui, B.Lubys ėmėsi kito — pasididinęs sau sklypą nuo kaimynų pusės, panorėjo jį pasididinti ir nuo Neries upės.

Miesto savivaldybė, atspėjusi šiuos B.Lubio norus, šoko rengti valstybinės žemės prijungimo prie verslininko ir jo kaimynų sklypų detaliojo plano. Už kiek ši savivaldybės paslauga milijardieriui?

Kas ir kiek mokės už valstybinės žemės prijungimo prie privačių sklypų detaliojo plano rengimą? Į šį klausimą atsakymo gauti nepavyko. „Detaliajam planui rengti biudžeto lėšos nenaudojamos. Mokėjimo klausimas yra projekto iniciatorių (mokėtojų) ir projektuotojų (rengėjų) privatus susitarimas“, — Vilniaus miesto savivaldybės klerkai vengė tiesaus atsakymo.

Jeigu parduodama valstybinė žemė, koks čia gali būti privatus reikalas?

— Kas tie iniciatoriai? — kvotėme toliau savivaldybę.

— Privatūs asmenys, — nepasidavė Miesto plėtros departamento detaliojo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė D.Stasiškytė.

— Kokia forma buvo išdėstyta jų iniciatyva: raštu, žodžiu. Kam jie pateikė prašymą — savivaldybės administratoriui, Miesto plėtros departamentui?

— „... dėl žemės pardavimo“ raštu Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

Na, štai: B.Lubys apskrities paprašė valstybės žemės, o savivaldybė neprašyta šoko rengti jam detaliojo projekto.

— Kiek kainuoja šis detalusis projektas? — dar paklausėme D.Stasiškytės.

— Privatus klausimas, — D.Stasiškytė — tarsi robotas, kartojantis tą pačią frazę.

— Kiek per pastaruosius metus (pernai, užpernai) parengta tokių detaliųjų planų, kurių tikslas — parduoti valstybės žemę?

— Statistikos duomenų nerengiame.

Štai taip: privačiai susitarus galima parduoti ir visą Vilnių. O už kiek?

Už kiek ketina parduoti B.Lubiui ir jo kaimynams žemę ant Neries upės kranto, tiesaus atsakymo vengė ir Vilniaus apskrities administracija. Iš jos pavyko sužinoti tik tiek, kad žemės pardavimo aukciono nebus.

„Jei detaliajame plane prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų bus suformuoti papildomi žemės sklypai iki 4 arų, jų pardavimo kaina bus nustatoma pagal individualų turto vertinimą“, — tik tiek „Ekstrai“ atsakė Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Anželika Rastenienė.

Geriausia už visus apie viską — už kiek rengiamas jam detalusis planas, už kiek jis pirks valstybės žemę Žvėryne, galėjo atsakyti pats B.Lubys. Nors jo spaudos atstovė Virginija Dunauskienė vis žadėjo, kad „prezidentas tikrai atsakys“, tačiau jis tylėjo.

Per viešąjį svarstymą savivaldybės pristatomam detaliajam planui pritarė tik du asmenys — B.Lubio kaimynė B.Aganauskienė ir „Achemos grupės“ įmonės „Metoil“ generalinis direktorius Juozas Miltenis. „Maloniai atsakome, kad Juozas Miltenis savo darbo vietą turi Vilniaus miesto Žvėryno rajone, yra suinteresuotas Žvėryno bendruomenės veikla ir turi teisę atstovauti p. B.Lubio interesams“, — gavome „Metoil“ įmonės atsakymą.

Tačiau visa Žvėryno bendruomenė piestu stoja prieš tokį detalųjį projektą. „Jis prasilenkia su Vilniaus BP, jo sprendiniais.

Be to, tikėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė talkina savavališkai Neries pakrantes užgrobusiems asmenims“, — vieningai tvirtina Žvėryno bendruomenė.

Nepaisant to, projektas su visuomene pakartotinai svarstomas nebus: skubiai pradedamos projekto derinimo procedūros.

Žvėryno bendruomenė kreipsis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad ji užkirstų kelią nelegalių statybų įteisinimui ir didelės vertės valstybinio turto (žemės) grobimui.

Jei apskritis nesiims reikiamų veiksmų, o savivaldybė palaimins viešąjį interesą pažeidžiantį detalųjį planą, Žvėryno bendruomenė kreipsis į prokuratūrą ir į teismą.

* * *

Kiek p. B.Lubys ketina nusipirkti valstybės žemės? Už kiek jis ją pirks? Kodėl p. B.Lubio tvora prie jo namo Birutės gatvėje stovi valstybės žemėje? Ar p. B.Lubio niekas nebaudė už tai, kad jo tvora stovi valstybės žemėje ir jis ja naudojasi? Kaip p. B.Lubys mano, kodėl jam taikoma išimtis?

Į šiuos ir kitus kausimus B.Lubys „Ekstros“ skaitytojams atsakyti nesiteikė.

* * *

Kultūros paveldo tarptautinė ekspertė Jūratė Markevičienė:

„Lietuvoje yra trijų tipų planai: bendrieji, specialieji ir detalieji.

Nuo vakarietiško teritorijų planavimo mūsiškis gerokai skiriasi: bendrieji planai kur kas abstraktesni, specialieji egzistuoja tarsi patys sau, o pagrindiniai aplinkos keitimo sprendiniai priimami mažyčiais, paprastai vienai žemės valdai rengiamais detaliaisiais planais. Tokio tipo planų nerasime nė vienoje civilizuotoje šalyje, nes skiautinis planavimas prieštarauja pačiai teritorijų planavimo esmei.

Įsivaizduokime tokią situaciją: ruošiamasi statyti daugiabutį, bet kiekvienam leidžiama savo butą projektuoti atskirai. Pavyzdžiui, aš suprojektuosiu palėpę. Pamatų nėra, sienų nėra, bet palėpės projektas yra. Kitas dar ką nors projektuos. Kas paskui gali tokius projektus sujungti į vieną? Taip projektuotas namas sugrius.

Taip yra ir dėl mūsiškių detaliųjų planų — jie apskritai ydingi, nes rengiami pagal nuostatą — ne mano kiaulės, ne mano pupos.

Jeigu upės slėnis sukarpomas detaliaisiais planais, negalima reikalauti iš vieno detaliojo plano planuotojo, kad jis numatytų, kaip formuosis visa Neries pakrantė. Tai ne jo reikalas. Bet jis daro poveikį visumai. Vienas truputį pasislenka arčiau Neries, antras nukasa šlaitą ir rezultatas paskui štai toks: parko padaryti nebegalime, nes dėl daugybės detaliųjų planų jau išardytas gamtinis karkasas.

Neries slėnis, taip pat ir jos pakrantė Žvėryne, pagal Vilniaus bendrąjį planą (BP) yra gamtinio nacionalinės reikšmės migracinio koridoriaus dalis, gamtinio karkaso teritorija, priklauso miesto žaliajai jungčiai Neries pakrantėse tarp Valakupių ir Lazdynų tiltų.

BP plane numatyta, kad Neries slėnyje plėtra gali būti planuojama tik parengus specialiuosius planus. Taip nustatyta dėl išskirtinės gamtinės Neries slėnio reikšmės Lietuvai, Vilniaus miestui ir jo bendruomenei.

Be to, pagal Bendrąjį planą Žvėrynas priskirtas paveldo vietovių ir jų apsauginių zonų teritorijai, kurioje nėra taikoma bendrųjų BP nustatytų naujos statybos reglamentų, o užstatymo reglamentus būtina nustatyti ne detaliaisiais, o specialiaisiais planais.

Nė vienas šių privalomųjų specialiųjų planų dar nėra patvirtintas.

Taigi pirmiausia turi būti sprendimas dėl viešosios erdvės, dėl saugomo Neries slėnio, o paskui turi būti planuojama tai, kas liko. Kitaip sakant, pirma turi būti parengtas viso Neries slėnio specialusis planas.

Pagal Vilniaus BP taip ir numatyta. Šis planas šiurkščiai pažeidžiamas.

Antrasis labai ydingas lietuviškojo detaliojo planavimo ypatumas yra toks, kad valdžios institucijos viešojo administravimo funkcija — detaliųjų planų rengimas — perduodama žemės sklypo savininkui. Teisinis absurdas: leidžiame suinteresuotam asmeniui pačiam sau rašyti įstatymą.

Viešojo administravimo įstatymas reikalauja nusišalinti nuo bet kokių sprendimų, jeigu atsiranda interesų konfliktas.

Tačiau Teritorijų planavimo įstatymas leidžia valdžios funkciją perduoti būtent privačiam suinteresuotam asmeniui.

Tai unikalu: niekur taip pasaulyje nėra. Tai — korupcijos landos, kurios leidžia nusipirkti sau teisinius reglamentus.

Anksčiau Teritorijų planavimo įstatyme to nebuvo. Bet šis įstatymas Seime buvo 18 kartų taisytas, o dabar guli dar trys pataisų paketai.

O jeigu ir toliau kiekvienas sau projektuos, kentės bendrasis viešasis interesas — išsaugoti Lietuvos gamtą, paveldą, bendruomenes.“

* * *

Žemės sklypai Vilniaus mieste aukcione neparduodami. Kitokios paskirties žemės sklypai, išskyrus namų valdų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų žemės sklypus, parduodami už rinkos vertę.

Vilniaus miesto Žvėryno rajone, Birutės gatvėje ant Neries upės kranto, kitokios paskirties žemės sklypų, kuriuose yra gyvenamieji namai ir jų priklausiniai, 1 aro pardavimo kaina yra 3765 Lt.

Jeigu pilietis iš valstybės pirmą kartą perka iki 6 arų žemės sklypą, jam taikoma 40 proc. nuolaida, pensininkams — 50 proc. nuolaida.

Kitų be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą.

Jei detaliajame plane prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų bus suformuoti papildomi žemės sklypai iki 4 arų, jų pardavimo kaina bus nustatoma pagal individualų turto vertinimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymu).

Per pastaruosius dvejus metus Vilniaus mieste parduota: fiziniams asmenims — 412,32 ha, juridiniams asmenims — 389,67 ha. Iš viso Vilniaus mieste parduota 8467,04 ha žemės.

Informacijos, kiek iš to parduota laisvos žemės detaliaisiais planais leidžiant pasididinti turimus sklypus, nekaupiama.

Vilniaus mieste piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, iki 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teisės atkurtos į 1407,66 ha žemės plotą (t.y. 13,18 proc.).

Parengta pagal Vilniaus apskrities žemėtvarkos departamento informaciją.