„Su vaistų labdara reikia elgtis labai atsargiai, nes ji kliūva farmacininkams. Ir mano pavyzdys tai aiškiai įrodo: regis, siekiama pamokyti mane taip, kad ir kitam pasakyčiau, ir pats daugiau tokiais dalykais neužsiimčiau“, — svarstė V.Šimkonis.
Ilgiau nei pusmetį jis gyveno slegiamas sunkių įtarimų neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai gresia nuo 5 iki 15 metų nelaisvės.
Tik praėjusią savaitę paaiškėjo — šie įtarimai nepasitvirtino. Gydytojo kaltės platinant psichotropinių medžiagų turinčius vaistus nenustatyta. V.Šimkoniui greičiausiai teks atsakyti tik už aplaidų apskaitos tvarkymą. Kriminalinį atspalvį įgavusios vaistų labdaros istorijos ikiteisminį tyrimą atlikę Alytaus teisėsaugininkai įsitikinę, kad ši baudžiamoji byla atsirado vien dėl valstybių ir institucijų nesusikalbėjimo.
Šio nesusikalbėjimo atpirkimo ožiu tapęs V.Šimkonis neabejoja, kad iš vaistų labdaros skandalo kyšo farmacininkų ausys, o savo paties elgesį teisina patiklumu ir nežinojimu.
Atsižegnojo nuo labdaros
„Daugiau jokios vaistų labdaros“, — šiuos žodžius Lazdijų rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas ištarė lyg priesaiką. Jos ir laikosi — jau keliems vaistų labdaros siūlytojams atsakė: ačiū, ne.
Kai praėjusių metų vasarą vaistų labdarą lazdijiečiams pasiūlė Lenkijos Elko (Luko) miesto „Caritas“ atstovai, V.Šimkonis nieko bloga neįtarė. Jis tepasiteiravo, ar vaistai galioja ilgiau nei metus.
Išgirdęs teigiamą atsakymą, mielai sutiko priimti labdarą — vis palengvinimas žmonėms, stokojantiems pinigų vaistams. O ir Elko „Caritas“ ne pirmą kartą siūlė paramą lazdijiečiams. Anksčiau ligoninei jis buvo padovanojęs greitosios pagalbos automobilį, vitaminų, medikamentų.
Pernykštė jų labdara buvo raminamųjų vaistų grupei priskiriamas preparatas „Oxam“. Jį gamina viena didžiausių, nuo 1935 metų veikianti Lenkijos vaistų gamintoja „Polpharm“, kurios produkcija parduodama 50 šalių.
„Polpharm“ labdarai skirtus vaistus Elko „Caritas“ atstovai į Lazdijus atgabeno patys. Siunta buvo didelė — beveik pilnas mikroautobusas. „Jeigu būčiau iškart pamatęs, kiek tų vaistų atvežta, gal ir būčiau ką nors pamanęs“, — tikino V.Šimkonis.
Tačiau labdarą ligoninėje priima ir skaičiuoja specialiai sudaryta komisija. Vyriausiasis gydytojas į ją neįeina. Jis tik pasirašo popierius, kai viskas jau suskaičiuota.
Iš pasirašinėjamų dokumentų supratęs, kad šįsyk vaistų gavo daug daugiau, negu reikėtų Lazdijų ligoninei, V.Šimkonis manė, kad labdara galės pasidalyti su aplinkinėmis gydymo įstaigomis. Todėl sumanė „Oxam“ pasiūlyti ir Vilniaus Santariškių bei Kauno klinikoms.
„Dabar suprantu, kad gal reikėjo skambinti lenkams ir prašyti atsiimti dalį tų vaistų, nes jų mums buvo akivaizdžiai per daug. Bet nedrįsome taip pasielgti — tie mūsų santykiai seni, gražūs. O čia juk labdara, nieko nekainuoja, niekas per daug ir nesigilina. Manėme, pasidalysime su kitais, ir tiek“, — pasakojo V.Šimkonis.
Vaistai — tyrėjų akiratyje
Dalimi dosnios lenkų labdaros lazdijiečiai su kolegomis suspėjo pasidalyti: tablečių buvo duota ligoninės skyriams, kitoms Lazdijų gydymo įstaigoms, Varėnos rajono ligoninei.
V.Šimkonis tikino didesnėms šalies ligoninėms labdaros vaistų pasiūlyti nesuspėjęs: jie atsidūrė teisėsaugininkų akiratyje.
Pernai rudenį Lietuvą pasiekė Lenkijos farmacijos inspektoriaus raštas. Jame pranešta, kad lenkų Farmacijos inspekcija, atlikusi tyrimą, nustatė, jog farmacijos didmenininkė „Polpharma“ organizacijai „Caritas“ padovanojo didelį kiekį medicinos produktų, kuriuose yra psichotropinės medžiagos oksazepamo. Šie produktai iš „Caritas“ pateko į Lazdijų ligoninę.
Pagal Lenkijos kovos su narkomanija įstatymą turi būti gautas tokių medžiagų importo ir eksporto leidimas, o šiuo atveju „Caritas“ dėl jo nesikreipė. Kaimynų pareigūnai norėjo sužinoti atsakingų mūsų šalies institucijų nuomonę apie šį atvejį ir išsiaiškinti, ar pagal Lietuvos įstatymus leidžiama be eksporto ir importo leidimo importuoti tokius didelius psichotropinių medžiagų kiekius.
Toks leidimas išvežant ar įvežant į Lietuvą vaistinius preparatus, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, būtinas. Jį išduoda Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) narkotikų skyrius. Šiame skyriuje ir atsidūrė Lenkijos farmacijos inspektoriaus raštas. Jį gavus paaiškėjo, kad VVKT narkotikų skyrius jokio leidimo įvežti psichotropinių medžiagų turinčius vaistus Lazdijų ligoninei nedavė.
Niekas neprašė. O ir prašant toks leidimas nebūtų išduotas, nes vaistiniai preparatai Lietuvos rinkai gali būti tiekiami tik tuomet, jeigu jie įtraukti į mūsų šalies Vaistinių preparatų registrą.
Tad kaip Lietuvoje neregistruotas preparatas jis pas mus ir negali būti legaliai naudojamas.
VVKT narkotikų skyrius apie tai informavo lenkų farmacijos inspektorių ir kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Teisėsaugininkai nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, jį atlikti buvo pavesta Alytaus apskrities policijos komisariatui.
Tabletėse — 11 kilogramų psichotropikų
Kol už vaistų vežimą atsakingos Lietuvos ir Lenkijos institucijos susirašinėjo tarpusavyje, Lazdijų medikai, nieko neįtardami, labdara gautą preparatą „Oxam“ toliau dalijo ligoniams.
„Aš apie pradėtą tyrimą sužinojau paskutinis. Ir dėl to skaudu. Iš VVKT pas mane niekas neatvažiavo, situacijos nesiaiškino, iš karto viską tirti atidavė teisėsaugininkams“, — stebėjosi V.Šimkonis.
Sužinojęs, kokia košė užvirė, jis pats važiavo į VVKT ir bandė užregistruoti preparatą „Oxam“, bet greit įsitikino, kad to padaryti nepavyks.
Vaistus teko surinkti iš visų gydymo įstaigų ir ligoninės padalinių, į kuriuos jie buvo suspėję patekti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai apstulbo išvydę atskiroje patalpoje sukrautas didžiausias labdarinių vaistų dėžių stirtas. Skaičiuoti šias tabletes jie vežėsi į Lazdijų policijos komisariato šaudyklą.
1 099 950 — tiek nesuvartotų „Oxam“ tablečių suskaičiavo tyrėjai. Nustatyta, kad šiame vaistų kiekyje yra daugiau kaip 11 kilogramų psichotropinės medžiagos oksazepamo.
Pagal įstatymą baudžiamąją atsakomybę užtraukia jau 0,06 gramo šios medžiagos. Tai yra mažas kiekis, kurio laikymas traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas. Trys gramai oksazepamo — jau didelis kiekis, o 11 kilogramų — milžiniškas.
„Formaliai žiūrint“, — pridūrė tokį psichotropikų kiekį vaistuose aptikę teisėsaugininkai. Jie pabrėžė, kad šį atvejį būtų neteisinga prilyginti maišais įvežamų narkotikų ar psichotropikų kontrabandai.
Į labdarą — pro pirštus?
Nuo tokio palyginimo plaukai šiaušiasi ir Lazdijų ligoninės vadovui V.Šimkoniui. Gydytojas patyrė šoką išgirdęs jam pareikštų įtarimų formuluotę — neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų.
„Niekur nė neužsiminta, kad yra ligoninė, gydytojai ir vaistai. O juk mes tą preparatą įsigijome ir platinome kaip vaistus, bet tapome narkotikų platintojais“, — apmaudo neslėpė V.Šimkonis.
Jis nesigina padaręs pažeidimų — ir pats, ir dabar jau buvusi ligoninės vaistinės vedėja Birutė Plytnikienė, kuriai buvo pareikšti lygiai tokie pat įtarimai kaip ir V.Šimkoniui.
„Reikėjo atidžiau žiūrėti, labiau įsigilinti, kokia yra veiklioji tų vaistų medžiaga. Bet farmacininkė manęs neperspėjo — ji pati tai pripažino. Aš popierius pasirašiau, o kiek yra tų vaistų, pamačiau, kai atvykus tyrėjams nuėjau į sandėlį“, — pasakojo V.Šimkonis.
Jis neslėpė, kad į labdara gaunamus medikamentus žiūrima gerokai atsainiau nei į tuos, kurie įsigyjami už pinigus. Juolab kai šįsyk labdara atkeliavo iš Europos Sąjungos valstybės, vaistai pagaminti garsioje Lenkijos gamykloje, gretimoje šalyje naudojami ir pardavinėjami be recepto — niekas nemanė, kad dėl jų gali kilti problemų.
Kai jų kilo, V.Šimkonis skambino Elko „Caritas“ vadovaujančiam kunigui, mėgino aiškintis, gal ten pas juos įvyko koks nesusipratimas, gal jie norėjo paslėpti galus išsiųsdami tuos vaistus į Lietuvą? Kunigas gynėsi, kad pas juos viskas gerai: tiesa, buvo atvykę teisėsaugininkai, apklausė, bet jokio tyrimo nepradėjo.
„Matyt, kažkas kažkam įskundė lenkų „Polpharma“. Ji kažkodėl norėdama atsikratyti tų vaistų atidavė juos „Caritas“, o tas, nenorėdamas sandėliuoti, atvežė mums. Ir išėjo tokia kvailystė, kad neduok Dieve“, — bėdojo V.Šimkonis.
Tuo metu, kai buvo gauta preparato „Oxam“ labdara, jis Lazdijų ligoninės vadovo poste buvo dar beveik naujokas.
„Dar ne visus žmones pažinojau“, — skėstelėjo rankomis V.Šimkonis, stebėdamasis, kad nė vienas medikas jam nė vienu žodžiu neužsiminė, kad dėl gautų vaistų gali kilti problemų.
Dabar kolegos V.Šimkonio jau klausia, gal gali kuo nors padėti, bet labiau nei medikų jam reikia advokatų pagalbos.
Paklaustas, ar po pareikštų įtarimų ir pats nenurijo bent kelių raminamąjį poveikį turinčių „Oxam“ tablečių, V.Šimkonis iš išgąsčio net atsilošė kėdėje. „Ne ne ne. Ištversiu ir be jų“, — į jokius pašmaikštavimus šia tema nesileido medikas. Žodis „labdara“ jam dar ilgai kels siaubą.
O ikiteisminį tyrimą atlikę Alytaus policijos tyrėjai jau mano, kad jiems neišvengiamai kils rūpesčių dėl vaistų labdaros sunaikinimo. Tai nėra paprastas ir pigus procesas.
Šiuo metu policijos komisariato patalpose saugomų kai kurių „Oxam“ tablečių galiojimo laikas baigėsi šių metų rugpjūtį. Kitų baigsis lapkritį.
Net jei galiojimo terminas nesibaigtų, priėmus galutinį procesinį sprendimą, daugiau kaip milijoną tablečių vis tiek tektų sunaikinti — juk šie vaistai pas mus neregistruoti.
Vaistų labdaros srautas nutrūko
— Ar vaistų labdarą gavusi Lazdijų rajono ligoninė privalėjo apie ją pranešti kuriai nors sveikatos apsaugos sistemos institucijai? — „Ekstra“ paklausė VVKT viršininko pavaduotojo Žydrūno Martinėno.
— Pagal ministro įsakymu nustatytą tvarką ligoninė turėjo žinoti, kas jai konkrečiai atvežama, ir pasirūpinti reikiamais leidimais.
Tačiau gali būti, kad labdaros teikėjai ne viską žino ir į Lietuvą gabena viską, ką savo šalyje pavyksta surinkti. Manome, kad bet kuri ligoninė, atsidūrusi tokioje situacijoje, ypač kai ji užverčiama psichotropinių medžiagų turinčiais vaistais, turėtų įjungti aliarmo signalą — pranešti apie netikėtą ir nelegalią labdarą tiek jos teikėjui, tiek kitoms institucijoms. Net ir teisėsaugai.
— Kokia yra vaistų labdaros vežimo į Lietuvą tvarka?
— Ši tvarka patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 metų kovo 10 dienos įsakymu.
Jame numatyta, kad paramos tikslu importuojamiems vaistams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir tiekiamiems į rinką. Paramos gavėjas iš teikėjo privalo iš anksto gauti informaciją apie visas medicinos paramos siuntas.
Įstojus į ES vaistų įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos imta dar griežčiau kontroliuoti, nes pradėta vadovautis ir ES bendrijos taisyklėmis. Tad ir labdaros vaistų srautas nurūko.
— Kodėl Lazdijų ligoninės atveju, gavusi raštą iš Lenkijos farmacijos inspektoriaus, VVKT kreipėsi į teisėsaugos institucijas? Ar tarnyba neturėjo pirmiausia pati atlikti tyrimo ir išsiaiškinti situacijos?
— VVKT pirmiausia įsitikino, kad vaistai įvežti be leidimo. Kadangi nelegaliai buvo įvežtas didelis psichotropinių vaistų kiekis, kreipėmės į teisėsaugą.
— Kam ir kokią atsakomybę užtraukia Lietuvoje neregistruotų vaistų įvežimas į mūsų šalį?
— Įvertinama kiekviena situacija (viena vaistų pakuotė ar jų tūkstančiai, kokie tie vaistai — turintys psichotropinių medžiagų ar ne ir taip toliau). Ir atsakomybė būna skirtinga: nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso baudų iki Baudžiamajame kodekse numatytų bausmių.