Antai Kalvarijos sav. ūkininko Algirdo Naujalio laukuose – tikras kriminalas: iš po nakties kukurūzų lauke atsiranda vis nauji išlaužytų, suniokotų, apgraužtų kukurūzų plotai. Mockų kaimo ūkininkas nerimauja, kad atėjus metui imti derlių visame lauke gal liks styroti viena kita burbuolė, o juk pašarų žiemai laukia daugiau kaip 60 raguočių.
A.Naujalis įsitikinęs, kad naktiniais „svečiais“ turėtų susidomėti medžiotojai, nes pėdsakai byloja, jog čia lankosi šernai. „Medžioklio“ klubo pirmininkas Gediminas Kirilevičius tvirtina, kad, vos tik gavęs signalą, čionai atsiuntė medžiotojus, kurie pernakt budėjo, į orą šaudė, tačiau šernų sumedžioti jiems nepavyko...
Tris naktis dryžuotieji čia nesirodė – išsigando, bet vėliau įgavo drąsos ir vėl ėmė lankytis ūkininko kukurūzų lauke. Perpykęs žemdirbys kreipėsi į... žurnalistus, kad šie pagąsdintų medžiotojus, o pastarieji – įžūliuosius šernus, mat iškilo rimta grėsmė jo kukurūzams.
Medžiotojų vadas, kurių medžioklės plotams priklauso ir A. Naujalio laukai, tikina, kad ne viskas jų valioje, mat pasmaguriauti burbuolėmis čia atkanka šernės su šerniukais, kurių iki spalio 1-osios šaudyti nevalia – draudžia įstatymas, tad medžiotojai tegali žvėris pabaidyti.
- Būtent tai jie ir daro, – teigia G. Kirilevičius. Tačiau jis pabrėžia, kad ūkininkas taip pat neturėtų sėdėti sudėjęs rankų ir stebėti, kaip naikinamas jo laukas – reikia bent jau kuoliukų su celofano juostelėmis aplink kukurūzus prismaigstyti – neva šernai pabūgtų juostelių šlamėjimo.
Drauge su ūkininku ir medžiotojų klubo vadu nuvykome į „nusikaltimo vietą“. Iš pradžių kukurūzų lauke nepastebėjome nieko neįprasto – tik vieną kitą išlaužtą kukurūzo stiebą. Anokie čia nuostoliai – pagalvojau sau. Medžiotojų vadas net pyktelėjo, kad be reikalo ūkininkas „bangas kelia“. Tačiau kitoje vietoje, įėjus kiek giliau į lauką, atsivėrė išties nekokie vaizdeliai: kukurūzai išvartyti didžiausiais plotais, ištrypti, apgraužti. Ant minkštos dirvos – didelių šernų ir šerniukų pėdsakai. Ūkininkas paaiškino, kad „juodą darbą“ čia atlieka šernės, kurios išlaužo kukurūzus, kad šerniukai galėtų užkrimsti ant žemės nukritusių burbuolių. Tačiau, anot ūkininko, čia puotauja ir suaugę šernai, kuriuos medžiotojai turi teisę šaudyti visus metus.
Ūkininko skaičiavimu, šioje 2 ha ploto „valgykloje“ lankosi kokios trys šernų šeimynos, t. y. apie 20-30 riestasnukių. Dryžuotieji ne tik šio ūkininko lauke šeimininkauja, aplinkinių kaimų ūkininkai taip pat skundžiasi, kad ne vienerius metus vargsta su neprašytais svečiais.
Anot G. Kirilevičiaus, šiame krašte kol kas dar nėra pati didžiausia problema dėl šernų. Kur kas labiau ūkininkai vargsta netoli Žuvinto, kur jų gyvena šimtai. Šiuose medžioklės plotuose šernų, pagal nustatytą tvarką, gali būti pusė šimto, tačiau, medžiotojo įsitikinimu, tiek nėra, mat per sezoną pavyksta nušauti kokius 7-8 šernus.
„Šernas yra laukinis gyvūnas – jo nepririši, tad eina ten, kur jam patinka. Dabar rado maisto čia, tad ir šlamščia ūkininko kukurūzus kasnakt, aptiks bulves – tikrai neatsisakys tokio gardaus patiekalo, kai nukris gilės – čepsės po ąžuolais. Kiek galime, mėginame su jais kovoti. Kaip minėjau, iki spalio 1 d. draudžiama šaudyti šernes, kurios vedžioja šerniukus, o tik antramečius patinus. Nušovus šernę, šerniukai neišgyventų. Jei pažeistume nustatytą tvarką, užsitrauktume atsakomybę. Ne vienas medžiotojas jau neteko medžiotojo bilieto už tai, kad sumedžiojo šerną neleistinu metu. Buvo čia atvykę pora medžiotojų, kelias naktis budėjo, bet šernų nesutiko.
Plotas nemažas, tad galėjo gyvūnų ir nepastebėti. Negaliu juk aplink lauką suguldyti visus 60 medžiotojų, kad lauktų, kol dryžuotieji riestasnukiai ateis. O jei visi pereitų per šį kukurūzų lauką, taip pat ne kas liktų“, - svarstė medžiotojų vadovas.
Pasak G. Kirilevičiaus, jų klubui priklausantys medžioklės plotai siekia apie 10 tūkst. ha, klube užsiregistravusių narių yra 64, tačiau aktyviai medžiojančių tėra apie 20, tad visur vienu metu budėti nėra galimybių. Siekdamas sumažinti žvėrių daromą žalą ūkininkams, medžiotojų klubas „Medžioklis“ yra įruošęs aštuonias pašarines aikšteles (laukelius), kur septyniose jų auginami kukurūzai, o vienoje – mišinys. Bendras jų plotas sudaro apie 2,5 ha.
Be to, Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas medžiotojas Antanas Valinčius kiekvienais metais apsodina įvairiomis kultūromis 2 ha asmeninės žemės, esančios prie miško, žvėrims maitintis. Anot G. Kirilevičiaus, 2008-2009 metų medžioklės sezono metu žvėrims šerti buvo sukaupta ir išvežta į medžioklės plotus 22800 kg sultingųjų, 21600 kg koncentruotųjų ir 400 kg mineralinių pašarų.
„Perkame dešimtimis tonų cukrinių runkelių, grūdų, kukurūzų, valstybei už gamtos išteklių naudojimą kasmet mokame po kelis tūkstančius litų. Medžioklė – brangus malonumas, nepakanka tik šautuvą turėti. Tačiau medžiotojai – azartiški žmonės, dėl trofėjaus ir galimybės medžioklėje leisti laisvalaikį pasiryžę daug paaukoti.
Beje, ūkininkų skundai ir jiems žvėrių padaryti nuostoliai taip pat gula ant medžiotojų pečių. Savivaldybės sudaryta komisija atvyksta į vietą, kur būna pašeimininkavę laukiniai gyvūnai, ir įvertina nuostolius. Juos padengti turi medžiotojai, kuriems šie plotai priklauso. Kol kas pavykdavo šias bėdas išspręsti be didesnių konfliktų“, - medžiotojų veiklos specifiką aiškino G. Kirilevičius.
Pienininkystės ūkį ir veislinę raguočių bandą turintis ūkininkas A. Naujalis teigia, jog kentė ir niekam dėl žalos nesiskundė kone šešerius metus, tačiau krizė privertė viską kruopščiau skaičiuoti, tad kiekvienas prarastas žaliųjų pašarų plotas jam skaudžiai atsiliepia per kišenę.
- Auginu kukurūzus tam, kad galvijams turėčiau žaliosios masės. Per sezoną jos pasigaminu apie 400 t ir to pakanka iki kito derliaus. Deja, dėl šernų padarytos žalos pernai žaliosios masės netekau apie 50 t. Kai kurių plotų net neteko kirsti, nes viskas buvo šernų nuniokota. Aš patiriu didžiulius nuostolius ir noriu, kad kas nors man padėtų. Juolab kad aš ne vienintelis toks – daug ūkininkų galiu išvardyti, kuriems šernai pridaro didžiulės žalos, - kaltinamai žvelgdamas į medžiotojų klubo vadą kalbėjo pieno ūkio šeimininkas.
Kiek karštokai pasiginčiję dėl to, kas turėtų rūpintis kukurūzų laukais, kad jų nesiaubtų šernai, pagaliau ūkininkas ir medžiotojų vadas sutarė, kad medžiotojai čia vėl sugrįš ir stengsis neprašytus svečius išvaikyti, o ūkininkas savo ruožtu bent jau pasirūpins kuoleliais ir celofano juostelėmis, t.y. paprasčiausiomis priemonėmis šernams atbaidyti.