Miestiečiams Laisvės alėjoje, šiaip jau beveik numirusioje pagrindinėje pėsčiųjų gatvėje, buvo pasiūlyta nemažai pramogų, tautodailės dirbinių, kulinarinio paveldo gaminių. Ypač tirštai susirinko bitininkų: iš Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Varėnos, net Švenčionių rajonų. Kilogramą medaus galėjai nusipirkti už 14-16 Lt, o pasiderėjęs ir pigiau. Dzūkiško medaus siūlė varėniškiai Evaldas ir Kęstutis Karalevičiai, tamsaus ir vertingo grikių medaus – Pranciškaus Karoso mokiniai, Kauno r. bitininkai Nijolė ir Dainius Povilaičiai.
Miestiečiai galėjo nusipirkti rūkytų Kuršių marių žuvų, šviežių ir rūkytų varškės sūrių iš Biržų, Ukmergės, Kalvarijos, iš tolimų šalies rajonų atvežtų duonos, pyrago gaminių. Kauno r. ūkininkas Audrius Banionis į mugę atvežė duonos, pyragų, riestainių, taip pat rūkytų mėsos gaminių. Vieno perspektyviausių Kauno rajone jauno ūkininko daugiašakis verslas kasmet plečiasi, suteikia pajamų ne tik šeimininkui, bet ir kelioms dešimtims darbščių kaimiečių.
Marijampolietis tautodailininkas Klemensas Kvainauskas į mugę atvežė beveik visą vaikų darželio žaidimų kambario veikėjų komplektą: medinių ežiukų, zuikių, žiogų, gilių, vorų ir kitų vaikų pasakų herojų. Laukdamas pirkėjų meistras tuščiai neleido laiko – išdrožė dailų dirbinį, kurį pavadino „Valinsko šaukštu“: didžiulio šaukšto kotas baigiasi susukta špyga.
Mugės dienomis atgijusioje Laisvės alėjoje skambėjo liaudiška muzika, kartais skatinusi ir pašokti, raitėsi kepsninių dūmai, kvietę žmones prisėsti, paragauti dešrelių su troškintais kopūstais, riebaluose plaukiančių bulvinių blynų, vėdarų, užgeriant „gyvu“ naminiu alumi, virtu su žolelėmis ir medumi.
Nors spaudoje buvo skelbta, jog ūkininkams vietos prekiauti Laisvės alėjoje nekainuos, daugelis teigė sumokėję po 100 Lt.