„Panevėžio miesto biudžetui skiriami tik 84 proc. gyventojų pajamų mokesčio - 16 proc. atitenka kitiems miestams. Nors Seime turime net 4 atstovus iš Panevėžio, tačiau Vyriausybė, formuodama biudžetą, skyrė keliskart mažiau lėšų vienam Panevėžio gyventojui nei jų skirta kitų miestų gyventojams.
Apmaudu, kad Panevėžys finansiškai nukentėjo, nors vienas iš panevėžiečių į Seimą deleguotų parlamentarų yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas“, - sako Panevėžio meras Povilas Vadopolas.
Rugsėjo 15 d. miesto P.Vadopolas raštu kreipėsi į Panevėžyje išrinktus Seimo narius - Vitą Matuzą, Petrą Luomaną, Julių Dautartą ir Arūnę Stirblytę. Meras šių parlamentarų paprašė padėti išspręsti aktualią problemą - tarpininkauti, kad Panevėžio miestui nuo 84 proc. iki 100 proc. bent nuo kitų metų būtų padidinta Seimo skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Su tokiu pat prašymu kreiptasi į Finansų ministeriją, Vyriausybę, visas Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas. Šis kreipimasis yra jau trečias 2009 metais: į ministeriją, Vyriausybę, Seimą ir panevėžiečius Seimo narius raštu buvo kreiptasi gegužės ir rugpjūčio mėnesį, bet gerų naujienų kol kas negirdėti. Tik gauti dviejų parlamentarų atsakymai, kad kreipimaisi perduoti Finansų ministerijai.
Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės finansinė situacija gana sudėtinga. Nuo 2002 m. miestui nustatyto 84 proc. gyventojų pajamų mokesčio visiškai nebeužtenka, tačiau trūkstamą dalį lėšų, Seimo sprendimu, Panevėžys turi atiduoti toms savivaldybėms, kurioms neužtenka 100 proc. gaunamo gyventojų pajamų mokesčio ir kurios papildomai dar gauna valstybės dotacijas.
Kitaip tariant, pačiam Panevėžiui lėšų trūksta, bet jis finansiškai remia mažesnes savivaldybes. Lėšų trūkumas miestui atsirado gerokai išaugus energinių išteklių kainoms, socialinių paslaugų gyventojams poreikiui, taip pat padidėjus lėšų poreikiui Transporto lengvatų įstatymui vykdyti, kasmet didėjant asignavimų paskoloms, paimtoms investiciniams projektams finansuoti, grąžinti ir palūkanoms mokėti poreikiui.
Nors 2008 m. pastatyta „Cido“ sporto arena paskelbta nacionalinės svarbos objektu, prie jos statybų savivaldybė prisidėjo daugiau nei Vyriausybė. Ir dabar arenai išlaikyti savivaldybė kasmet turi skirti beveik 2,1 mln. litų.
Per 2006 - 2009 m. lėšų poreikis šildymo išlaidoms išaugo 157,1 proc., kompensacijoms už lengvatinį keleivių vežimą - 177,4 proc. Paskolų grąžinimo suma per tą laikotarpį išaugo 2,6 karto, palūkanų mokėjimas - 5,86 karto.
Nors kai kurios išlaidos padidėjo nuo 57 proc. iki 5,9 karto, savivaldybės biudžeto pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti 2009 m., palyginti su 2006 m. Finansų ministerijos apskaičiuotomis pajamomis, išaugo 163 proc., o su patikslintomis - tik 149 procentais.
2009 m. savarankiškosioms funkcijoms vykdyti reikėjo beveik 200 mln. litų pajamų, bet Finansų ministerijos apskaičiuotos pajamos sudarė tik 108,9 mln. litų. Todėl buvo prašoma bankų laikinai atidėti paskolų grąžinimo terminus, iki minimumo sumažintos lėšos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui, prekėms ir paslaugoms.
Per 2009 m. aštuonis mėnesius Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas negavo daugiau kaip 10 mln. litų pajamų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti. Todėl skolos nuo 3,9 mln. litų metų pradžioje išaugo iki 14,1 mln. litų dabar.
Be to, Panevėžyje 1 gyventojui tenka tik 883 litų biudžeto lėšų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti (kitų savivaldybių šis rodiklis yra nuo 1040 litų iki 5563 litų) ir 752 litų ES lėšų ( kitų savivaldybių šis rodiklis yra nuo 537 litų iki 17083 litų). Neigiamos įtakos miestui turėjo ir tai, kad dėl bendros Vyriausybės politikos nedarbas mieste šiemet pasiekė 13,3 proc., sergamumas tūkstančiui gyventojų - 5550 atvejų.
„Jau žinoma, kad 2010 m. lėšos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti dar mažės. Todėl nepadidinus gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo normatyvo iki 100 proc., Panevėžio miesto savivaldybė negalės tinkamai užtikrinti miesto gyventojams teikiamų paslaugų“, - teigiama Panevėžio miesto savivaldybės pranešime.