„Kremlius jaučiasi padrąsintas dėl susilpnėjusia laikomos JAV užsienio politikos, o Baltijos šalys
gali teisėtai manyti, kad Amerika jas išdavė dėl geresnių
santykių su Rusija“, - lrytas.lt tvirtina estų kilmės
amerikietis Karlas Altau, paprašytas pakomentuoti JAV prezidento
Baracko Obamos administracijos sprendimą atsisakyti raketinės
gynybos skydo Lenkijoje ir Čekijoje.
Baltijos šalys – išduotos
Išeivius iš Baltijos šalių vienijančios nevyriausybinės JAV organizacijos JBANC (Joint Baltic American National Committee) vadovui K.Altau dabar – nelengvos dienos. Žinomas Baltijos valstybių interesus Vašingtone ginantis lobistas kas dieną sudalyvauja keliuose susitikimuose su politikais, išsiunčia dešimtis elektroninių laiškų Kongreso nariams ir kas kelias valandas atnaujina savo „Facebook “ puslapį.
Pasak jo, būtina informuoti kuo daugiau sprendimus priimančių JAV politikų apie tai, kad Rytų ir Vidurio Europos šalys jaučiasi nesaugios ir išduotos: „Man atrodo, kad priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgta į Baltijos šalių ir Rytų bei Vidurio Europos valstybių saugumo faktorius, todėl dabar ne metas būti nuolankiems“.
Tiesa, pašnekovas pabrėžė, kad tai yra jo asmeninė nuomonė. Jis pažymėjo, kad JBANC neatstovauja Baltijos šalims ir nevykdo jokių šių valstybių vyriausybių nurodymų.
Rytų Europos saugumas – JAV interesas
Kol Lietuvos užsienio politiką formuojantys pareigūnai nesusitaria dėl vieningo atsako į kontroversišką JAV sprendimą, K.Altau teigia į tai žiūrintis labai rimtai: JBANC ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kurioms rūpi Rytų ir Vidurio Europos likimas, darys viską, kad gautume aiškų atsakymą, ar nėra daromi kompromisai Baltijos šalių sąskaita“. Jo įsitikinimu, Baltijos šalių saugumas yra pačių JAV interesas.
„Norėdama apsaugoti Europą nuo pražūtingų režimų dominavimo, Amerika turėjo kariauti dviejuose pasauliniuose karuose. Ne veltui po Antrojo pasaulinio karo buvo įkurtos tokios organizacijos, kaip NATO, ir susirūpinta kolektyviniu saugumu. Kolektyvinio saugumo garantijos yra daug mažesnė kaina, kurią gali mokėti JAV, negu Trečiasis pasaulinis karas“, - griežtai kalbėjo K.Altau.
JAV sužinojo apie Lenkijos okupaciją
Nepaisant išreikšto susirūpinimo, jis teigiamai vertina JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso mėginimą išsklaidyti europiečių nerimą.
Praėjusį šeštadienį R.Gatesas įtakingo JAV dienraščio „The New York Times“ nuomonių skyriuje išspausdino straipsnį, kuriame tvirtino, kad iš tiesų B.Obamos administracija tik keičia saugumo taktiką Europoje, o ne pataikauja Rusijai.
R.Gateso teigimu, neefektyvia technologija pagrįstus buvusio prezidento George’o
W.Busho administracijos siūlytus raketinio skydo įrenginius žadama pakeisti išbandytomis raketų gaudyklėmis, kurios bus montuojamos kariniuose laivuose.
Savo ruožtu K.Altau pabrėžė, kad jis pritaria buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjui saugumo klausimais Zbigniewui Brzezinskiui, jog Vašingtonas pasirinko patį netinkamiausią laiką apie pasikeitimus informuoti Lenkiją.
Pastaroji blogas naujienas sužinojo tuo metu, kai minėjo 70-ąsias Sovietų Sąjungos karo pradžios prieš Lenkiją metines.
„Be abejo, galima įžvelgti ir šviesesnę šio reikalo pusę. Nemažai amerikiečių pirmą kartą išgirdo apie tai, kad Lenkija buvo okupuota ne tik Vokietijos, bet ir Sovietų Sąjungos. Šis faktas Amerikoje nėra taip plačiai žinomas, kaip kad nacių invazija“, - dėstė JAV baltų vadovas.
Baltijos šalis planuota „paaukoti“ anksčiau
K.Altau teigimu, jam nepatinka tai, kad mėginama vaizduoti, tarsi būtų ginčijamasi vien dėl raketinės gynybos: „Reikalo esmė nėra raketinė gynyba. Greičiau tai yra suvokimas, kad tam tikra prasme JAV palūžo ir nusilenkė Rusijai, tuo sukompromituodama savo principus ir pastangas Rytų ir Vidurio Europos regione“, - JAV baltų susirūpinimą reziumavo K.Altau.
JBANC vadovo įsitikinimu pirmieji besikeičiančios JAV užsienio politikos Baltijos valstybių atžvilgiu požymiai pastebėti dar 2008 m.
Tuomet JAV dienraštyje „The Wall Street Journal“ buvo išspausdintas demokratų senatoriaus Charleso Schumero straipsnis. Jame užsiminta, kad JAV turėtų artimiau bendradarbiauti su Rusija. „Tame straipsnyje esama užuominų, kad Rytų ir Vidurio Europos šalys gali būti „paaukotos“, - mano K.Altau.
