Parlamentarai įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate
atitinkamą pasiūlymą dar prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu
Prezidentūros pateiktam įstatymo projektui dėl pilietybės:
siūloma Lietuvos pilietybę suteikti Europos Sąjungos ar NATO
valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims,
pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., o taip pat
lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems etninėse
Lietuvių žemėse pasienio regionuose.
Asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir
įgijusiems kitos valstybės pilietybę, P.Saudargo ir G.Songailos
siūlymu, Lietuvos pilietybė būtų suteikiama nurodžius
lietuvišką kilmę, praneša TS-LKD frakcija.
„Lietuvių tautos išsaugojimo ir telkimo uždavinys privalo tapti
svarbiausiu mūsų tikslu. Trumparegiškas Konstitucijos
interpretavimas negali tapti mūsų tautos nykimo ir blaškymo
priežastimi. Išmintingas dvigubos pilietybės taikymas gali
ženkliai pasitarnauti siekiant sutelkti po pasaulį išsiblaškiusius
tautiečius bei sudaryti palankesnes sąlygas jiems sugrįžti ar
neprarasti ryšio su tėvyne“, - frakcijos išplatintame pranešime
cituojamas P.Saudargas.
Šiuo metu Seimas svarsto Prezidentūros pateiktą Pilietybės
įstatymo naują redakciją, kuri dvigubą pilietybę leidžia tik iš
Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų
palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos
pilietybės turėti negalės, ji galėtų būti suteikiama tik
užsienyje gimusiems jų vaikams.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus
įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu
Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis
gali būti keičiamas tik referendumu.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys
galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus
ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir
taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu
jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip
įteisinta ir dabar.
Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų
kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais
pagrindiniam šalies įstatymui.