Būtent pastarieji metai buvo lemiamų išbandymų ir apsisprendimo laikotarpis: dirbti fabrikui ar jį uždaryti. „Arvi“ valdyba nusprendė, jog cukraus fabrikas Marijampolėje turi išlikti ir netgi ketinama jame plėsti veiklos galimybes.
Šį sezoną „Arvi cukrus“ pradėjo kiek ramiau nei pernai, mat jau maždaug aišku, kad šio krašto žemdirbių išauginto cukrinių runkelių derliaus turėtų pakakti reikiamai baltojo cukraus gamybos kvotai įvykdyti. Įmonės vadovas netgi optimistiškai prognozuoja, kad šiemet gali būti ir virškvotinių runkelių. Į fabriką saldžiosios šaknys gabenamos iš Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių bei Kauno rajonų.
Augintojų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo nuo 600 iki 200, mat kai kurie ūkininkai nusprendė, jog auginti grūdus jiems apsimokės labiau nei runkelius. Taip pat pasitraukė ir tie, kurie runkelių augino vos po kelis hektarus ir neturėjo reikiamos technikos, tad šio verslo kaštai jiems tapo per dideli. Vis tik ištikimų cukrinių runkelių augintojų fabrikas šiuo metu turi kelis šimtus, kurie dar ketina plėsti savo ūkiuose saldžiųjų šaknų plotus.
„Jei anksčiau vidutiniškai ūkininkai augindavo 5-6 ha runkelių, tai dabar per 20 ha. Žemdirbiai turėjo progos įsitikinti, kad grūdai gali labai nuvilti, jau antri metai jų kainos apgailėtinai žemos. Be to, iki pat supirkimo pradžios grūdų augintojai nežino, ką jiems pasiūlys supirkėjai, o su cukrinių runkelių augintojais esame sudarę sutartis trejiems metams ir apie kainas jie žino iš anksto, tad gali planuoti savo pajamas ir investicijas. Taip pat tikimės, kad, šiemet Kėdainių cukraus fabrikui uždarius supirkimo punktą Pilviškiuose, tai įmonei savo derlių gabenę ūkininkai jį atveš į mūsų fabriką, - sakė „Arvi cukraus“ vadovas.
Rengiantis perdirbimo sezonui fabrike buvo paruošti ir sutvarkyti visi mechanizmai, atliktas reikalingas remontas. Kadangi šie metai buvo esminio apsisprendimo laikas, tad naujų investicijų nebuvo, tačiau jau šiuo metu jos planuojamos. Anot generalinio direktoriaus, siekiant rinkoje išlikti konkurentabiliems, negalima stovėti vietoje, reikia judėti pirmyn, galvoti apie kokybės gerinimą, energetinių resursų ekonomiją.
Šiemet Marijampolė planuoja pagaminti 26040 t baltojo cukraus. Per parą perdirbama apie 2400 t saldžiųjų šaknų. Šiuo metu superkamų cukrinių runkelių cukringumas vidutiniškai siekia apie 16,5 proc. Kai kurių ūkininkų derliaus cukringumas viršija net 18 proc. „Šiek tiek nerimą kelia tai, jog šiųmetės runkelių šaknys labai nevienodo dydžio. Nors cukringumas geras, tačiau, darant analizę ir imant iš eilės 10 runkelių, pastebėta, jog kai kurios šaknys labai nedidelės, tesveria vos 300 gramų. Tam turėjo įtakos gamtos sąlygos, kurios cukrinių runkelių augimo pradžioje nebuvo palankios: po pavasarinės sausros vėliau lietus suplakė žemės paviršių ir susidarė pluta. Kai kam net teko atsėti runkelius, tad jie nevienodai sudygo. Tačiau iš esmės derlius neblogas“, - samprotavo įmonės vadovas.
Kaip ir anksčiau, už pristatytą derlių fabrikas iš dalies dengia atvežimo kaštus - už tonkilometrį moka 26 centus. Pasak generalinio direktoriaus, šiek tiek išaugo atstumų vidurkis, mat runkelius nustojo auginti kai kurios arti esančios bendrovės, o didieji ūkininkai plotus išplėtė net į Kauno rajoną. Tačiau jaučiamos tendencijos, kad kai kurios arčiau Marijampolės esančios bendrovės vėl ketina auginti saldžiąsias šaknis.
Šiemet už toną cukrinių runkelių fabrikas žemdirbiams įsipareigojęs mokėti 112 Lt/t ir papildomai 2 Lt kompensaciją už išspaudas. Jau nuo perdirbimo sezono pradžios pradėta prekiauti šviežiomis išspaudomis (16,53 Lt/t ir PVM), cukrinių runkelių šaknelėmis (2 Lt/t ir PVM), granuliuotomis išspaudomis (350 Lt/t ir PVM), melasa (350 Lt/t ir PVM), džiovintomis išspaudomis (310 Lt/t ir PVM).
Fabrike cukriniai runkeliai nebus kaupuojami, o tiesiai iš ūkininkų laukų keliaus perdirbimui. „Ilgametė praktika parodė, kad fabriko teritorijoje į milžiniškus 10-12 tūkst. t kaupus supylus runkelius dėl įvairių priežasčių patiriama nemažai nuostolių. Žemdirbiai nedideliuose kaupuose juos gali išsaugoti kur kas paprasčiau ir geriau“, - tikino E.J. Jakevičius.
„Arvi cukraus“ vadovas pasidžiaugė, kad saldžiųjų šaknų augintojai, kurie buvo pasimetę tarp dviejų konfrontuojančių stovyklų, vėl aktyviai telkiasi į kooperatyvą, vadovaujamą Vilkaviškio krašto ūkininko Juozo Laskevičiaus. Tačiau dar egzistuoja ir Mangirdo Krunkaičio vadovaujamas kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“. Prieš derliaus supirkimo pradžią vyko žemdirbių ir perdirbėjų susitikimas, kuriame aptartos šio sezono aktualijos bei perspektyvos.
Kaip vieną naujovių įmonės vadovas įvardijo tai, jog šiais metais įmonėje buvo atlikti projektavimo darbai, nes ruošiamasi vėl perdirbti cukranendrių pusfabrikačius. Į Marijampolės cukraus fabriką bus gabenamas pusiau pagamintas cukranendrių cukrus, nepraėjęs galutinio išvalymo proceso. Būtent čia jis bus atliekamas ir bus pagaminama baltoji produkcija. Pasak įmonės vadovo, ūkininkams nėra pagrindo baimintis, kad cukranendrių perdirbimas sudarys konkurenciją cukriniams runkeliams, mat fabrikui neva didesnė nauda cukrų gaminti iš cukrinių runkelių, o iš cukranendrių pagaminta produkcija nėra tokia pelninga. „Kažkada fabrike buvo įdiegta cukranendrių pusfabrikačių perdirbimo technologija, tačiau daug metų tai nebuvo daroma.
Dabar ketinama iš esmės atnaujinti pačią technologiją, cukraus tirpinimą, valymą automatizuoti. Be to, cukranendrių pusfabrikačių perdirbimas vyktų pasibaigus cukrinių runkelių perdirbimo sezonui, tai leistų sezoniniams darbininkams išsaugoti darbo vietas kone visus metus. Europoje fabrikai tai daro, darysime ir mes. Krizė mus, kaip ir daugelį, palietė gana skaudžiai – atleista nemažai darbuotojų, todėl ir einame tuo keliu, kad ateityje to nereikėtų daryti. Šiųmečiui perdirbimo sezonui priėmėme per 140, o nuolatinių fabrike turime 120 darbuotojų.
Tikimės, kad, įdiegus naująsias technologijas, galėsime bent pusę sezoninių darbininkų pasilikti, nes reikės perdirbti cukranendres“, - svarstė įmonės direktorius.