Antai neseniai paaiškėjo, kad valdžiai kurpiant kitų metų skurdo biudžetą ir visiems raudant dėl dvigubai stipriau veržiamų diržų Seimo valdininkai planuoja kitąmet vartytis tarsi inkstai taukuose.
Dar vasarą šie nusižeminę skurdžiai, solidarizavęsi su tauta, viešai maldavo Finansų ministerijos kitąmet palikti jiems bent 88 mln. biudžetą.
Tačiau Seimo kanceliarijos gelmėse vos prieš kelias savaites darsyk patvirtintas 2009-2011 m. strateginės veiklos planas, kuriame švyti visai kiti skaičiai: 2009 m. sieksime 120,7 mln., 2011 m. – dar keliais milijonais daugiau. Krizė? Kokia krizė?
„Lietuvos rytui“ paskelbus šiuos strateginius planus, valdininkai šoko gintis: „Tai seni, ikikriziniai popieriai“.
Badant jų nosį į jų pačių popierius, Seimo strategai pagaliau išstenėjo: „Iš tiesų tai oficialiai paties laikinojo kanclerio parašu prieš kelias savaites patvirtinti dokumentai. Tačiau jie ne visai tikri, tikresni yra tie, kurie su 88 mln. pateikti Finansų ministerijai. Tiesa, jie dar nepatvirtinti, bet vis tiek tikresni. Kodėl? Todėl“.
Kodėl senuosiuose dokumentuose, iš naujo juos tvirtinant, palikti kiti, riebesni skaičiai? „Todėl, kad tokios mūsų strateginio planavimo taisyklės“.
Seimo finansininkus taip strategiškai mąstyti, matyt, įkvėpė politikų, naudojančių pinigus, skirtus parlamentinei veiklai, pavyzdys.
„Imk, kol duoda, ir kuo skubiau viską išleisk – automobiliams, dovanoms, vaišėms“. Štai ir visa strategija.