Konstitucinis Teismas kaip tokių priemonių pavyzdžius paminėjo
privalomus karinius mokymus, dalyvavimą organizacijos, priskiriamos
krašto apsaugos sistemai, veikloje, visuotinius krašto apsaugos
sistemos renginius.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ginčytoje ankstesnės
kadencijos parlamento priimtoje rezoliucijoje, kuri numato, kad
„tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos
pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, nėra numatytas
privalomosios karo tarnybos instituto panaikinimas.
„Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad rezoliucijoje
nėra numatyta konkrečių piliečių parengimo ginti valstybę nuo
užsienio ginkluoto užpuolimo priemonių, tačiau nėra paneigiama ir
piliečių pareiga ginti valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, taip pat
nepaneigiama įstatymų leidėjo priedermė nustatyti teisinį
reguliavimą, užtikrinantį piliečių parengimą ginti valstybę“, -
sakoma KT pranešime spaudai.
Parlamentarai Konstitucinio Teismo prašė išaiškinti, ar
minėta rezoliucija bei kai kurių kitų teisės aktų normos,
numatančios kariuomenės reformą, neprieštarauja Konstitucijos
nuostatoms, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto
užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir
pareiga“ ir „įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos
piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą“.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš Konstitucijos Seimui
kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuva
turėtų „reguliarią, gerai organizuotą kariuomenę, pajėgią
vykdyti konstitucines funkcijas, taip pat priedermę ginti valstybę
nuo užsienio ginkluoto užpuolimo“.
„Iš Konstitucijos kyla pareiga nustatyti tokį teisinį
reguliavimą, kad teisės sistemoje būtų numatytos kitokios nei
privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos piliečių, turinčių
pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą (karo prievolininkų),
rengimo ginti valstybę priemonės (pvz., privalomi kariniai mokymai,
dalyvavimas atitinkamos organizacijos, priskiriamos krašto apsaugos
sistemai, veikloje, visuotiniai krašto apsaugos sistemos renginiai ir
pan.)“, - paskelbė Konstitucinis Teismas.
Rezoliuciją, sukėlusią abejonių dėl atitikimo Konstitucijai,
Seimas priėmė 2008 metų kovą. Remiantis ja ir kitais teisės
aktais tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas
Olekas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę
karo tarnybą sustabdymo.
Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad privalomąją pradinę
karo tarnybą atlikę kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o
vėliau bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių
turėtų nebelikti iki 2013 metų.