Meno kūriniai ir muziejų eksponatai – elektroninėje erdvėje

lrytas.lt
Jau greitai internete bus pasiekiami lietuviški dokumentiniai filmai, knygos, vertingi dailės, literatūros kūriniai ir muziejų, archyvų eksponatai. Jie į elektroninę erdvę bus perkeliami, pasinaudojant ES struktūrine parama.
Vilniaus universiteto parengtas projektas „Virtuali istorinė Lietuva: LDK“ – vienas iš 7 kultūros ir meno objektų skaitmeninimo projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti pasinaudojus 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų parama.
Virtualaus muziejaus lankytojams pakaks vos kelių kompiuterio pelės spragtelėjimų, kad galėtų susipažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija.
Pagal priemonę „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“ kultūros paveldo skaitmeninimo projektams iš ES struktūrinių fondų planuojama skirti iki 50 milijonų litų. Ši priemonė yra įtraukta į Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“.
Atskleis istorinius atlasus
Pasak projekto „Virtuali istorinė Lietuva: LDK“ iniciatyvos autoriaus Žilvino Jančoro, virtualiame muziejuje lankytojai galės pamatyti ypač vertingus eksponatus, apie kuriuos šalyje iki šiol mažai žinoma.
„VU bibliotekoje saugoma itin vertinga Joachimo Lelevelio istorinių atlasų kolekcija. Daug istorikų sutaria, kad ši kolekcija patenka į vertingiausių senųjų žemėlapių rinkinių dešimtuką Europoje. O Lietuvoje apie tai žino vien specialistai. Skaitmenizuotus senuosius žemėlapius galės pamatyti kiekvienas mūsų virtualaus muziejaus lankytojas“, - pasakojo Ž. Jančoras.
Virtualaus muziejaus kūrėjai projektu ypač siekia sudominti moksleivius ir studentus. „Stengsimės, kad virtualus muziejus nebūtų statiškas. Planuojame pateikti visokių įdomybių, istorijos falsifikacijų ir jas paneigiančių įrodymų. Puslapyje publikuosime legendas ir lyginsime, kiek jos iš tiesų atitiko tikrovę“, - kalbėjo Ž. Jančoras.
Atgis senoji dokumentika
Sužinojusios apie galimybę pasinaudoti parama meno ir kultūros objektams skaitmeninti, nesnaudė ir kitos atminties institucijos – bibliotekos, archyvai, muziejai.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas planuoja skaitmeninti senuosius lietuviškus dokumentinius filmus bei sudaryti galimybę juos žiūrėti internete. Interneto vartotojai galės susipažinti su daugiau kaip 1000 lietuviškų kino kronikų, apybraižų, kino siužetų, sukurtų 1919-1960 m.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų saugojimo skyriaus vedėja Jolė Stimbirytė pripažino, kad šiuo metu dalis archyve saugomos lietuviškos dokumentikos visuomenei sunkiai prieinama.
„Dokumentinių filmų laikmenų – kino juostų – fizinė būklė nuolat blogėja, todėl tokių filmų peržiūra tampa nebeįmanoma. Kadangi archyvas yra Vilniuje, tai atvykti į jį turi galimybę ne visi. O visuomenės susidomėjimas dokumentiniu kinu nemenkas ir vis didėja.
Suskaitmeninus lietuvišką dokumentinį kiną, bus ne tik išsaugoti unikalūs kino kadrai. Lietuvių dokumentika taps prieinama visiems interneto vartotojams, jie galės naudotis ir filmų paieškos sistema. Siūlysime ir užsisakyti filmų kopijų. Jas bus galima atsiimti atvykus į archyvą arba gauti elektroniniu būdu“,- pasakojo J. Stimbirytė.
Tikimasi, kad pradėti naudotis suskaitmenintu dokumentinio kino archyvu bus galima jau 2011 metais.
Istorinės vertybės internete
Pasinaudojus 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų parama, iš viso planuojama įgyvendinti 7 projektus.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su kitomis institucijomis numato skaitmeninti unikaliausius savo fondus bei publikuoti juos jau veikiančiame interneto tinklalapyje www.epaveldas.lt. Į elektroninę erdvę vertingiausius savo eksponatus planuoja perkelti ir Lietuvos muziejai. Lietuvos aklųjų biblioteka žmonėms su negalia ketina pasiūlyti garso knygas klausyti elektroninėje erdvėje, o ES paramos siekiantis Lietuvos radijas numato į skaitmenines laikmenas perkelti savo audioarchyvą.
„Planuojami projektai svarbūs ir dėl to, kad jie padės išsaugoti vertingus kultūros ir istorijos paveldo objektus nuo praradimo. Senosios knygos, žemėlapiai, kino juostos, meno kūriniai nyksta, trupa, nuolat blogėja jų fizinė būklė, o juos restauruoti labai brangu. Skaitmeninimas sudarys galimybę ne tik susipažinti visuomenei su šiais objektais, bet ir juos išsaugoti“, - kalbėjo Laura Miškinytė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės (IVPK) Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja
Finansų ministerijos apmokėta informacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.