Darbo partija, sako ką tik Seimo pirmininke išrinkta I.Degutienė.
Ir taip visai be baimės sako.
O juk I.Degutienė - ne iš Tėvynės sąjungos beretyno. Ir ne priešas
pati sau. Už tokius žodžius dar prieš kokius metus ją ant sausos šakos
savi rėksniai būtų pakabinę.
Bet dabar niekas nė neviauktelėjo. Nei V.Landsbergis, nei J.Razma ar
R.Juknevičienė, nei koks amžius supainiojęs partijos
Prūdas-Bugailiškis. Vadinasi, seniai apsvarstyta ir nutarta.
Bet ar tai įmanoma? Ar gali būti, kad dorybingoji A.Kubiliaus partinė
davatka sukris į nuodėmingą valdžios guolį su plevėsa V.Uspaskichu?
Tuo pačiu, kuris Rusijoje slėpėsi nuo Lietuvos teisingumo?
Net įvertinant tai, kad Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys
demokratai didmenomis traiško konservatorių ir krikščionių demokratų
vertybes, kurias keičia bolševikinė retorika, tai būtų ne šiaip sau
santuoka iš išskaičiavimo. Žodis „išdavystė“ čia tiktų labiau.
Ar Tėvynės sąjunga paseks tokių skrupulų neturėjusių socialdemokratų
pavyzdžiu? Ar bus peržengtas dar vienas lietuviškos antipolitikos
rubikonas? Oficialiai dar skyręs konservatorius nuo populistų.
Viena vertus, de facto nieko peržengti nebereikia. Jau anos Seimo
kadencijos metu jungtinės Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio,
paksininkų ir „darbiečių“ pajėgos sutartinai daužė Valstybės saugumo
departamentą.
Vadinasi, A.Kubilius + V.Uspaskichas = meilė? Vis dėlto politikoje tai,
kas būna drąsiai ištariama, dažniausiai nėra panašu į tiesą.
Tėvynės sąjungai, kad ir kokia ji būtų, reali sąjunga su V.Uspaskichu -
peilis į egzistencijos nugarą. Dešimtys tūkstančių senjorų, ant kurių
atsidavimo ir balsų A.Kubilius atėjo į valdžią, šito nesuprastų. Tad kas
apsvarstyta ir kas nutarta?
Žaisti. Tėvynės sąjunga blefuoja. Ne veltui apie galimybę šlietis su
Darbo partija prabilo ne A.Kubilius, o I.Degutienė. Už ją saviškiams
liepė balsuoti V.Uspaskichas. Todėl jos lūpose tai skamba įtikinamiau.
A.Kubilius postų perdalijimo bijo kaip velnias kryžiaus. Jam reikia,
kad viskas liktų kaip buvę. Kad nežinančiam, ką daryti, premjerui
toliau linksėtų ir A.Valinskas, ir L.Dinius su A.Sacharuku. O kad taip
būtų, reikia parodyti, kad „vienlietuvių“ tryliktukas lengvai pakeičiamas.
Taip, 13 mandatų, minusuojamų iš Seimo daugumos, yra labai daug. Bet tai
A.Kubiliui daug - kai reikia juos iš kažkur išpaišyti.
L.Diniui ir A.Sacharukui - tai mažai. Trylika mandatų, kai nori būti
valdžioje, bet neturi nei partijos, nei galimybių ją įkurti, o ideologiją šiaip ne taip
pakeičia tuoj ištirpsiantis bendrumo jausmas, kurio pagrindas „blogas
Valinskas, labai blogas“, tai - labai mažai.
Kadencija greit prabėgs, kur dingsi žiemą basas - dainuojantis ir
šokantis, kai lyg paskutinis kvailys paryčiais balsavai už nepakeliamą mokesčių
naštą savo paties sprandui? Geriau jau Seime prie valdžios ilgam prisiplakus.
Todėl tryliktukas turėtų lūžti. Skilti. Bent jau sutikti su tuo, kad ką
nors gaus už savo veido praradimą ateityje.
Kol kas „vienlietuviai“ žaidžia taip, kaip reikia Tėvynės sąjungai ir
V.Uspaskichui. Bėga šen, ten, ir vėl atgalios.
Kartą konservatoriai juos jau suvyniojo - po skilimo į „ažuolus“ ir
„prisikėlėlius“ dabartinius „vienlietuvius“ į Tėvynės sąjungos frakciją
in corpore buvo priėmę. Kaip greit priėmė, taip greit ir išspyrė.
Gerai, su A.Kubiliumi viskas aišku - jam žaidimas su V.Uspaskichu
naudingas. Bet kodėl noriai tą patį konservatorių „durnių“ pliekia
V.Uspaskichas? Gal vis dėlto jo santuoka su konservatoriais įvyks?
V.Uspaskichui blefuoti taip pat naudinga. Kol Seimo dauguma rujoja
viliodama senus ir naujus partnerius, tol V.Uspaskichas turi plačiai
atvertas duris į visus ekranus.
Konservatoriai apie jį kaip „pašalintą kliūtį“, jis - apie kvailą
konservatorių elgesį ir politiką, augančią valstybės skolą ir tai, ką
būnant valdžioje reikia daryti. Apie „programą“ - pagalvokit tik,
V.Uspaskichas kalba apie programinius politikos pagrindus!
Ko daugiau reikia Darbo partijai, kuri, jei rinkimai vyktų dabar, gautų
9,4 proc. balsų, o tokios valdžios partijos, kaip liberalcentristai ir
„prisikėlėliai“ jau dabar gali pasileisti, nes jų šalininkų liko tik
kiek daugiau nei po procentą?
Aišku, ir kodėl Tėvynės sąjunga žaidimą pradėjo su „darbiečiais“, o ne,
pavyzdžiui, su „tvarkdariais“. Kol nagrinėjama Darbo partijos byla,
V.Uspaskichas bus pakabintas už tam tikros vietos.
Gal todėl V.Uspaskicho neskubėta sodinti nei prie anos, nei prie
dabartinės valdžios? Kaip du pilki lietuviški centai paprasta byla
tiriama be galo, be krašto, ir visiems gerai.
Jei 13 „vienlietuvių“ turėtų fantazijos, jie lengvai įvarytų Tėvynės
sąjungą į kampą. Užtenka tik aiškiai apsispręsti ir pereiti į opoziciją.
Seimo daugumoje lieka A.Valinskas ir jo šešetukas? Tuomet mes pereiname
į opoziciją. Galima ir dar drąsiau: Tėvynės sąjunga mus apmovė su
frakcijų sujungimu, liko su nuverstu A.Valinsku, todėl esame priversti
pereiti į opoziciją.
A.Kubiliui liktų arba dėtis su V.Uspaskichu, arba ieškoti kitų, ne
mažiau bjaurių valdžios išlaikymo alternatyvų. Bet to jis nenori. Bent
jau neturėtų labai norėti.
Štai kodėl atviras politinis žingsnis - vienintelis „vienlietuvių“
šansas pradėti derybas dėl naujos Seimo daugumos nuo nulio. Galimybė,
kokios daugiau gyvenime jie kaip grupė jau niekada neturės.
Bet tokiam ėjimui „vienlietuvių“ kinkos per silpnos. Sėdę kortuoti su
tokiais blefuotojais, kaip A.Kubilius ir V.Uspaskichas, „vienlietuviai“
iškart išsidavė, kad labai bijo likti be nieko. Tokius paprastai apsuka.
Taigi, vyručiai, kam jums ta valdžia, jei neturite fantazijos?